Lietuvos teisėsaugos pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl JAV seksualinio nusikaltėlio Jeffrey Espteino byloje minimos informacijos gali paskatinti prabilti galimai nuo nusikaltimų nukentėjusius asmenis, kurie įgytų šansą prašyti žalos atlyginimo, mano baudžiamosios teisės ekspertas Remigijus Merkevičius. Tuo metu buvęs prokuroras Ruslanas Boiko inicijuotą tyrimą vertina kritiškiau. Jo teigimu, nenustačius galimų J. Epsteino bendrininkų, tyrėjai perspektyvų išsiaiškinti galimai padarytus nusikaltimus neturi.
Eltos kalbintas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, advokatas R. Merkevičius teigė, kad antradienį Lietuvos teisėsaugos pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl J. Epsteino byloje paviešintų duomenų, kuriuose minimi ir lietuviai, įžiebia žalią šviesą prabilti galimoms nusikaltėlių aukoms.
„Kai nieko nedarai, tai nieko ir nepasieksi. Bet ką tai (tyrimo pradėjimas – ELTA) reiškia? Tai reiškia, kad negalime atmesti galimybės, kad tyrimo eigoje gali paaiškėti kažkokie pavieniai prekybos žmonėmis atvejai. Gal paaiškės aukos? Gal jos kreipsis (į teisėsaugą – ELTA), sužinojusios patį faktą, kad tyrimas pradėtas? Pats faktas dėl tyrimo pradėjimo uždega žalią šviesą šitam procesui kažkiek vystysis į priekį“, – dėstė baudžiamosios teisės ekspertas.
Pasak R. Merkevičiaus, Lietuvos teisėsaugos sprendimą dėl tyrimo pradėjimo galima būtų traktuoti ir kaip visuomenės nuraminimo akciją, atsižvelgiant į tai, kokį ažiotažą sukėlė J. Epsteino bylos medžiaga. Visgi, anot advokato, kartu šiuo žingsniu tyrėjai veikiausiai bando įgyti galimybę susipažinti su svarbiais duomenimis.
„Galvoju, kad tai (tyrimo pradėjimas – ELTA) yra populistinis sprendimas ar visuomenės nuraminimo akcija, tai yra visiems aišku, kad kažką daryti reikia, kažkokiu būdu sureaguoti reikia, nes visas pasaulis reaguoja, mūsų visuomenė reaguoja, žiniasklaida reaguoja. Taigi, ir prokuratūrai kažkaip reaguoti reikia, nes visame tame reikale yra kažkoks kriminalinis atspalvis. Tad, neatmeskime galimybės, kad tyrimas pradėtas tam, kad susikurtum sau procesinę galimybę bent jau paskaityti tuos elektroninius laiškus ar kitus duomenis ir pažiūrėti, kas ten yra“, – svarstė pašnekovas.
Vilniaus universiteto docentas atkreipė dėmesį į tai, kad J. Epsteino byloje minima informacija ir galimi įvykiai nėra nauji, tad neatmetama, jog, jei ir buvo įvykdyti kokie nusikaltimai, jau gali būti suėjęs jiems taikomas senaties terminas. Visgi, kaip pridūrė R. Merkevičius, senaties terminas gali būti skaičiuojamas iš naujo, o kartu šio instituto taikymas neužkirstų kelio aukoms prašyti žalos atlyginimo.
„Senatis nėra nepajudinamas terminas. Galbūt yra tam tikri veikėjai, kurie eigoje nuo to įvykio, kuris bus tiriamas, padarė kitas nusikalstamas veikas ir tai naikina senaties terminus arba juos verčia skaičiuoti iš naujo? Taigi, vien faktas apie senatį nieko nereiškia, nes senatis, kaip minėjau, nėra nepajudinama.
Galų gale senaties faktas nėra toks teisinis institutas, kuris užkerta kelią reikalauti žalos atlyginimo. Jeigu prokuratūra ištirs tuos faktus nuodugniai – nesvarbu, kad galbūt nieko nepatrauks atsakomybėn – tie faktai potencialiai aukai gali tapti šansu prisiteisti žalos atlyginimą“, – aiškino advokatas.
Buvęs prokuroras tyrimo inicijavimą vadina farsu
Buvęs prokuroras, advokatas R. Boiko teisėsaugos pradėtą tyrimą dėl J. Epsteino byloje minimos medžiagos įvertino kritiškiau. Jis teigė, jog atsižvelgiant į šiuo metu paviešintą ir iki šiol viešai žinomą informaciją, galima daryti išvadą, kad tyrimas didelių perspektyvų neturi.
„Supraskite, įvykiai yra labai seni, pats J. Epsteinas mirė 2019 metais, jei kokios veikos buvo padarytos, tarkime, prekyba žmonėmis, tai buvo padaryta užsienyje. Dar prisiminkime galimus senaties terminus. Taigi, perspektyvos didelės tyrime nematau, nebent būtų galima pritaikyti tarptautinės jurisdikcijos principą, nes už tam tikras nusikalstamas veikas žmogus gali atsakyti ir tada, kai tai padaro užsienyje“, – Eltai kalbėjo R. Boiko.
Pasak advokato, viltis užčiuopti siūlo galą tyrime galėtų sužibėti nebent tada, jei tyrėjams pavyktų nustatyti J. Epsteino bendrininkus.
„Formaliai žiūrint, jei nebūtų nustatyti J. Epsteino bendrininkai – manau, kad tyrimo metu turėtų būti siekiama būtent tai nustatyti – tai perspektyvos tyrime nebus. Jei būtų nustatyti bendrininkai, nebus suėjęs senaties terminas, tai galbūt yra už ko galima kabintis, ir aiškintis“, – aiškino pašnekovas.
„Didelės perspektyvos tyrime nematau, bet kad visuomenė būtų rami, kažkokių veiksmų prokuratūra imasi“, – pridūrė R. Boiko.
Advokatas neatmetė galimybės, jog teisėsaugą imtis ikiteisminio tyrimo galėjo paskatinti prezidento Gitano Nausėdos pareiškimas, jog jis tikisi institucijų principingumo vertinant J. Epsteino byloje minimą informaciją.
„Dėl to prezidento pasisakymo… Ar jis turėjo įtakos prokuroro sprendimui pradėti ar nepradėti ikiteisminio tyrimo? Visko gali būti. Be abejo, kad galėjo turėti įtakos. Juo labiau, kad ministrė pirmininkė (Inga Ruginienė – ELTA) juk kitaip kalbėjo – sakė, kad nereikia (tyrimo – ELTA), nėra perspektyvos, užtenka kritiškai įvertinti informaciją“, – svarstė R. Boiko.
Teisininkas, paklaustas, ar pradėtas tyrimas galėtų paskatinti prabilti galimas J. Epsteino nusikaltimų aukas Lietuvoje, taip pat buvo kritiškas. Pasak R. Boiko, stebint, kokį ažiotažą sukelia ši tema, vargu, ar aukos, jei tokių ir yra Lietuvoje, išdrįs kreiptis į teisėsaugą.
„Tas, kas nukentėjo ar galėjo nukentėti nuo nusikalstamos veikos, gali kreiptis (į teisėsaugą – ELTA), bet klausimas, ar žmogus norės dabar kreiptis, viešinti kažką. Aišku, galėtų taip būti, bet kiekvienas žmogus vertina perspektyvą, žiūri, kas po to bus. Didelių vilčių į tyrimą nedėčiau. Gal ir pavyks kažką pasiaiškinti, bet, jei nenustatyti konkretūs veikę asmenys, tai čia yra farsas“, – kalbėjo advokatas.
Bylos medžiagoje minimi ir lietuviai
Kaip skelbta, JAV Teisingumo departamentas praėjusį penktadienį paviešino daugiau kaip tris milijonus puslapių J. Epsteino bylų dokumentų kartu su nuotraukomis ir vaizdo įrašais. Lietuvos vardas dokumentuose minimas daugiau nei 1,2 tūkst. kartų, Vilniaus – daugiau nei 1 tūkst. kartų.
Juose matyti 2017 m. sausio 20 d. prašymas pervesti 75 tūkst. eurų į Lietuvoje registruotą SEB banko sąskaitą. Gavėjas – tuo metu V. Petreikio valdyta įmonė „Fors Projektai“.
Pasak portalo lrt.lt, dokumentuose paskelbti pavedimų duomenys rodo, kad 2018 m. „NPO Baleto Teatras“ gavo 18,49 tūkst. dolerių, o „VSJ Baleto Teatras“ – dar 10 tūkst. dolerių pavedimą. Pinigus pervedė J. Epsteino vadovaujamas fondas „Gratitude America MMD“.
Paviešintuose bylos dokumentuose, kaip skelbė portalas „Delfi“, minima ir V. Petreikio žmona Simona Petreikė, kuriai esą galėjo būti suteikta parama mokslams. Dokumentuose nurodoma, kad S. Petreikė po J. Epsteino mirties paskelbta ir 3 mln. JAV dolerių palikimo gavėja.
J. Epsteinas 2008 m. buvo nuteistas už nepilnamečių merginų seksualinę prievartą, bet kalėjime praleido tik 13 mėnesių. 2019 m. jis vėl buvo sulaikytas ir apkaltintas prekyba žmonėmis. Tais pačiais metais vyras kalėjimo kameroje nusižudė.
Lietuvos teisėsauga taip pat pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl paviešintoje seksualinio nusikaltėlio J. Epsteino byloje minimos informacijos.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
