Kartais netikėčiausi radiniai slypi ten, kur jų mažiausiai tikiesi: po senos sofos apmušalu, tarp spyruoklių ir medinių konstrukcijų. Būtent taip nutiko Jungtinėje Karalystėje gyvenančiai šeimai, kai restauruojant antikvarinį baldą paaiškėjo, kad jis saugo daugiau nei pusės amžiaus senumo paslaptį.
Peteris, Rose Beckerton vyras, dirbdamas su senovine sofa, pirktą iš antrų rankų, aptiko kruopščiai paslėptą laišką. Dokumentas datuotas 1969 m. Jį parašė vienuolikmetė moksleivė, bandžiusi įsivaizduoti, kaip atrodys pasaulis 1980-aisiais. Tai, kas anuomet atrodė kaip vaikiška fantazija, šiandien skamba stulbinamai tikroviškai. Apie šį atradimą pranešė britų laikraštis „Express“.
Laiškas daugiau nei penkiasdešimt metų pragulėjo baldo viduje ir išliko beveik nepriekaištingos būklės. Naujieji sofos savininkai, žvilgtelėję už atlošo, tikėjosi rasti dulkes ar smulkių monetų. Tačiau vietoje to jų laukė ateities vizija, užrašyta vaiko ranka.
Mergaitė savo tekste pasakoja apie būsimą gyvenimą, kuriame ji jau suaugusi, ištekėjusi ir dirbanti finansų įstaigoje. Viena įsimintiniausių detalių – telefono aprašymas. 1969 m. telefonas buvo paprasta dėžutė su rageliu. Tačiau autorė rašė apie įrenginį, kuriame galima matyti žmogų, su kuriuo kalbiesi, nes jame yra ekranas, šiek tiek panašus į televizorių. Tuo metu tokia idėja skambėjo kaip gryna mokslinė fantastika. Šiandien tai įprasta kasdienybės dalis.
Vaiko vaizduotė nesustojo ties ryšio technologijomis. Laiške minimos elektrinės durys, atsidarančios vienu mygtuko paspaudimu, bei neįprastas maistas. Mergaitė įsivaizdavo kramtomąją gumą, kuri galėtų pakeisti įprastą valgį – ją būtų galima tiesiog kramtyti, mėgautis skoniu ir nereikėtų plauti indų. Tokia idėja anuomet atrodė utopinė, tačiau šiandien maisto pakaitalai ar funkciniai produktai jau nėra retenybė.
Tekste juntamas ir lengvas ironijos atspalvis. Autorė prisimena laikus, kai vyrui grįžus namo būdavo ruošiama arbata, ir lygina tai su modernėjančiu pasauliu. Laiškas baigiamas apmąstymais apie tai, kaip greitai gali pasikeisti gyvenimas per vos dešimt metų – mintis, kuri šiandien skamba dar prasmingiau nei anuomet.
Nors laiške nėra mergaitės vardo, jame išlikę mokytojos pataisymai raudonu rašikliu ir pažymys „Gerai“. Dabartiniai radinio savininkai viliasi, kad istorija pasklis plačiau ir padės surasti autorę, kuriai šiandien būtų apie 67 metai.
Rose Beckerton prisipažino, kad pamačiusi laišką negalėjo patikėti savo akimis. Pasak jos, tai buvo viena iš tų akimirkų, kai supranti, jog praeitis kartais geba nustebinti labiau nei ateitis.
