Pragaro vartai: didžiausių pasaulyje smegduobių dešimtukas

Tiek smegduobių dydis, tiek jų gylis gali būti stulbinantis. Nuo kelių šimtų metrų gylio ir net šimtų kilometrų skersmens.

Tiesa, šie didingi gamtos paminklai miestų teritorijose nėra „laukiami svečiai“. Gamtoje atsirandančias topografines įgriuvas ar duobes sukelia didelio vandens kiekio pasišalinimas iš dirvožemio ar pamatinių uolienų.

Bereznikų smegduobė

Platėjanti smegduobė netoli Bereznikų (Rusija) pirmąkart užfiksuota 1986 metais, kai netoliese patošo (K2CO3) kasyklos vandeniui išplovus pamatines uolienas įgriuvo žemė. Ji nesunkiai gali „pasiglemžti“ šalia esančią geležinkelių liniją ir pastatus, tarp jų – ir druskos fabriką. Artimiausias gyvenamasis kvartalas – vos už 1 kilometro. Smegduobės ilgis – apie 80 metrų, plotis – apie 40 m, gylis – 200 m.

Ši duobė – nei didžiausia, nei giliausia, tačiau yra svarbi tarptautiniu mastu. 10 procentų viso pasaulio patošo išgaunama šioje srityje, o smegduobė ypatingai trukdo jo pasisavinimą.

Bimmaho smegduobė

Vieną iš labiausiai Bimos (Omanas) gyventojus stebinančių gamtos paminklų vilioja ir turistus. Beveik vandens parkas po atviru dangumi.

Didžioji žydroji skylė

Vos 97 metrų nuo Belizo miesto (Belizas), yra visiškai apvali 305 metrų skersmens ir 123 metrų gylio „Didžioji žydroji skylė“ (Great Blue Hole). Didelė povandeninė smegduobė driekiasi šalia Ambergris Caye salos Karibų jūroje.

Ši smegduobė – žinomiausias atolas Belizo barjeriniame rife. Mezoamerikos barjerinių rifų sistemai priklausančios įdubos susiformavo dar ledynmečio metu. Dabar tai narų-ekstremalų traukos centras.
Atolu vadinama žema žiedo formos koralų sala su viduryje esančia lagūna. Sausumos žiedo aukštis virš jūros lygio – vos keli metrai, o skersmuo – nuo kelių iki 90 km. Atolas susiformuoja iš nunykusios vulkaninės salos vietoje susidariusio rifo.

Gvatemalos smegduobė (2007)

Milžiniška pseudokarstinė įgriuva, kurios gylis siekė 100 metrų, Glatemalos sostinės neturtingųjų rajone 2007-ųjų vasarį pasiglemžė keletą namų. Tuomet žuvo mažiausiai trys žmonės. Žiniasklaidoje šis darinys neteisingai įvardijamas kaip smegduobė. Dėl tokių smarkių liūčių sukeltų nuošliaužų kalčiausia sena ir neprižiūrima lietaus kanalizacijos sistema, o ne gamta.

Gvatemalos smegduobė (2010)

Po tropinės audros „Agatha“ sukeltų liūčių 2010 metų gegužę Gvatemalos sostinėje stovėjęs 3 aukštų pastatas tiesiog prasmego į žemę. Geologų teigimu, nelaimė įvyko požeminio vandens srautams paplovus kalkakmenio klodus. Ši pseudokarstinė įgriuva buvo 21 m skersmens ir 60 m gylio.

Minėti reiškiniai Gvatemalos sostinėje gali ir toliau kartotis, kadangi netvarkingi vamzdynai ir toliau plauna vulkaninės kilmės uolienas, virš kurių ir įsikūręs miestas. Atsivėrusios karstinės įgriuvos viena nuo kitos nutolusios vos 2 kilometrus.

Mount Gambier

Mount Gambier, antras pagal dydį Pietų Australijos miestas, turintis unikalų kraštovaizdį. Čia apstu įdomių olų, vulkaninių kraterių, ežerų, kalkakmenių ir paslaptingų požeminių vandenų, požeminių smegduobių ir karstinių daubų. Vandens apsemti urvai ir daubos traukia smalsuolius iš viso pasaulio. Akvalangistų pamėgti Ewenso tvenkiniai, vienos iš trijų apsemtų kalkakmenio daubų šiose vietovėse. Į turistinius maršrutus taip pat įtraukti Piccaninnie tvenkiniai, Tantanoolos urvai, Umpherstono smegduobė ir Engelbrechto urvas, kuriuos galima ne tik pamatyti iš arti, bet ir juose paplaukioti.

Neskęstanti duobė

„Neskęstanti duobė“ (Neversink Pit), drėgna kalkakmenio duobė Alabamos valstijoje (JAV), atsivėrė dar 1998 m. Apie 15 m gylio duobė praminta „retų rūšių paparčių namais“. Paskutiniajame 20-ojo amžiaus dešimtmetyje ją įsigijo grupė urvų entuziastų, siekdami išsaugoti šį darinį ateities kartoms.

Velnio smegduobė

122 metrų gylio „Velnio smegduobė“ (Devil’s Sinkhole) Teksase (JAV) pirmą kartą aptikta 1867 metais. Šiandien tai nacionalinė gamtos istorijos vertybė, įtraukta į „National Natural Landmark“ sąrašą. Valstybės saugomas objektas yra gausiai lankomas turistų. Vasarą „Velnio duobė“ tampa daugiau kaip keturių milijonų Meksikos buldoginių šikšnosparnių (free-tailed bats) namais.

Šie vakarais palieka urvus iš skrenda maitintis. „Vakarinių viešnagių pas šikšnosparnius“ metu čia besilankantys turistai, matyt, šiuos įvykius vertina labiau nei pačią smegduobę kaip unikalų gamtos stebuklą.

Ik-Kilo senotas

Vandens mėgėjų pamėgtas Ik-Kilo senotas to paties pavadinimi eko-archeologiniame parke vos už 3 kilometrų nuo majų šventyklų miesto Čičen Ico Jukatano pusiasalyje, Meksikos teritorijoje. Šis karstinių ežerėlių tipas paplitęs Mezoamerikoje, susidarė lietaus vandeniui išplovus paviršinį klinčių sluoksnį ir susijungus su požeminiais urvais. Majai šias vietas laikė šventomis, tikėta, kad tai vartai į požeminę mirusiųjų karalystę. Dar vadinamame „Šventajame senote“ veši augalija, daug krioklių.

Žiemos parko smegduobė

1981-ųjų gegužę po rekordiškai mažo kritulių kiekio Floridoje (JAV) po miesto baseinu atsivėrė didžiulė „Winter Park“ smegduobė. Vos vienos dienos prireikė ir ji padidėjo iki 98 m skersmens ir 27 m gylio. Buvo paralyžiuotas automobilių importo verslas, sunaikintas baseinas, gatvių atkarpa. Smegduobė „prarijo“ ir dviejų aukštų namą. Įvykis, kuriame žmonės nenukentėjo, turėjo ir naudos. Tų metų vasarą šioje vietoje apsilankė daug turistų, imta prekiauti balionais, marškinėliais, ir maistu su minėto įvykio atributika. 

Neapgyvendintuose Žemės toliuose atsirandančios smegduobės žavi unikaliu grožiu, tuo tarpu dėl miestuose prasiveriančių grėsmingų „skylių“ kaltos institucijos, nesugebančios pasirūpinti visuomenės saugumu.

Lietuvoje gamtos paminklo statusą turi „Geologų duobė“, „Jaronio karstinė įgriuva“, „Klevų duobė“, „Lapės Ola“, „Velykų duobė“, „Ievos duobė“, „Karvės Ola“, „Kruopio duobė“. Biržų rajone yra net trys smegduobių draustiniai – Karajimiškio, Kirdonių-Tatulos ir Kirkilų. 

Pagal Mediadump.com parengė Nerijus Drochneris