Atėjus žiemai ir Lietuvoje pasirodžius sniegui bei šalčiui, daugelis žmonių noriai traukia į gamtą – čiuožti, rogutėmis leistis nuo kalnų ar išbandyti užšalusius ežerus ir upes. Šios veiklos suteikia malonių emocijų, skatina fizinį aktyvumą ir leidžia pabūti gryname ore.
Tačiau šalia malonumų slypi ir pavojai, kurių nesuvokus ar neįvertinus gali nutikti skaudžių nelaimių. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2025 m. dėl neatsargaus elgesio ant ledo Lietuvoje žuvo šeši žmonės, tiek pat buvo išgelbėta.
Deja, šiemet ledas jau pareikalavo dviejų gyvybių. Tai priminimas, kad kiekvienas žingsnis ant ledo turėtų būti apgalvotas – net jei atrodo, kad viskas saugu, rašoma portale regionai.lt.
Kada ledas laikomas pakankamai saugiu?
Pavieniui žmogus saugiai gali stovėti ant ne plonesnio kaip 7 cm storio ledo. Jei ant ledo eina keli žmonės – storis turėtų siekti bent 12 cm. Vairuojant sniego motociklą reikalingas mažiausiai 15 cm storio ledas, o lengvajam automobiliui – net apie 25 cm. Tokie skaičiai skamba paprastai, tačiau realybėje ledo storis nevienodas.
Jis dažnai būna plonesnis ten, kur įšąla medžių šakos ar vandens augalai, šalia upelių įtekėjimo vietų ar netoli gamybos įmonių, kur vanduo šiltesnis. Be to, pavojų kelia neseniai iškirstos eketės ar atodrėkio metu ištirpęs ledas prie kranto. Tokiose vietose įlūžti galima net nesulaukus pirmojo žingsnio.
Kodėl ledas – klastingas pavojus?
Skirtingai nei tvirtas žemės paviršius, ledas gali apgauti. Net jei jo sluoksnis atrodo storas, vienas žingsnis toliau gali lemti įlūžimą. Ledo struktūrą veikia daugybė veiksnių, nuo srovės iki oro temperatūros pokyčių.
Ypač pavojingas yra upių ledas, nes dėl vandens tėkmės jis nuolat juda, skyla, formuoja properšas, kurių nematyti plika akimi. Įlūžus upėje, išsigelbėti sunkiau nei ežere – srovė greitai įtraukia po ledu ir neleidžia pakilti į paviršių.
Kaip saugiai elgtis ant ledo?
Jeigu vis dėlto planuojate pramogas ant užšalusio vandens telkinio, būtina laikytis tam tikrų taisyklių. Ant ledo geriausia eiti tik šviesiuoju paros metu, kai matosi pavojingos vietos.
Reikia rinktis pramintą taką, vengti nežinomų vietų, o žingsniuojant ledu – eiti čiuožiant, neatitraukiant kojų. Tokiu būdu spaudimas pasiskirsto tolygiai, sumažinant lūžimo riziką.
Labai svarbu nuolat tikrinti ledo stiprumą, tam tinka paprasta lazda. Jei judate su kitais, laikykitės bent 5 metrų atstumo vienas nuo kito. Su savimi pravartu turėti virvę, švilpuką ar net metalinius kabliukus – jie gali išgelbėti gyvybę įlūžus.
Ką daryti, jei įlūžote?
Nelaimė gali nutikti bet kam. Jei po jūsų kojomis įtrūko ledas ir atsidūrėte vandenyje, svarbiausia – nepanikuoti. Įkvėpkite, laikykite galvą virš vandens, bandykite rankomis remtis į eketės kraštus ir šaukitės pagalbos. Nepatartina karštligiškai kabintis į trapų ledą, jis lūžta dar greičiau, o jėgos senka.
Bandykite „užplaukti“ ant ledo – plačiai išskėstomis rankomis, kojomis ir krūtine lėtai ropškitės atgal, iš ten, iš kur atėjote. Jei pavyko išsikabaroti, nebandykite atsistoti – šliaužkite nuo eketės kuo toliau, kol pasieksite saugią vietą.
Kaip padėti kitam?
Pastebėję skęstantį žmogų, pirmiausia įvertinkite situaciją. Nekelkite pavojaus sau – nesiartinkite prie eketės per arti. Skubiai skambinkite numeriu 112, informuokite apie nelaimę. Jei galite, iš kranto ar tiltelio skęstančiajam ištieskite šaką, slidę ar kitą ilgą tvirtą daiktą. Galima surišti šalikus, virves, kad žmogus galėtų įsikibti.
Stenkitės palaikyti ryšį – kalbinkite, raminkite. Jei įmanoma, mestelėkite plūduriuojantį daiktą, kuris padėtų ilgiau išsilaikyti vandens paviršiuje.
Pirmoji pagalba – gyvybiškai svarbi
Ištraukę žmogų ant kranto, pasirūpinkite jo gyvybe. Patikrinkite kvėpavimą, pulsą – jei jų nėra, pradėkite gaivinimą. Jei žmogus sąmoningas, padėkite jam nusirengti šlapius drabužius, duokite šiltų gėrimų, tačiau ne alkoholio. Jokiu būdu netrinkite kūno, tai gali dar labiau pakenkti.
Nors žiemos pramogos gali būti labai smagios, nereikia pamiršti, kad joks ledas nėra visiškai saugus. Net ir atrodantis tvirtas paviršius gali būti klastingas. Visada svarbu įvertinti riziką, nes viena klaida gali kainuoti gyvybę.
Jei kyla bent menkiausia abejonė – geriau nerizikuokite. Mėgaukitės žiema atsakingai ir grįžkite iš gamtos ne tik pailsėję, bet ir sveiki.
