Trečiadienį Romos katalikų Bažnyčios kardinolai pradeda konklavą, slaptą procesą, kurio metu bus renkamas naujasis popiežius. Po popiežiaus Pranciškaus mirties, Katalikų Bažnyčia ieško vadovo, gebančio suburti 1,4 mlrd. tikinčiųjų visame pasaulyje bendruomenę.
Pagal seną tradiciją, gyvuojančią dar nuo viduramžių, kardinolai iškilmingai įžengs į Siksto koplyčią po viešų Mišių Šv. Petro bazilikoje. Ši konklava vyks už uždarų durų – jokio ryšio su pasauliu, kol vienas iš kardinolų nesurinks reikiamo dviejų trečdalių balsų daugumos ir nebus paskelbtas 267-uoju pontifiku.
Pirmąją dieną vyks tik vienas balsavimas, tačiau nuo ketvirtadienio kardinolai balsuos iki keturių kartų per dieną. Nepasirinkus naujo popiežiaus, iš koplyčios kamino kils juodi dūmai. Balti dūmai ir varpų skambėjimas paskelbs žinią, kad Bažnyčia turi naują vadovą.
Kas taps Pranciškaus įpėdiniu?
Prieš pradėdami konklavą, kardinolai Mišiose meldė Dievo pagalbos, kad būtų pasirinktas popiežius, gebantis rūpintis ne tik Bažnyčia, bet ir pasauliu. Italijos kardinolas Giovanni Battista Re savo pamoksle paragino visus atsisakyti asmeninių ambicijų ir galvoti tik apie „Bažnyčios ir žmonijos gėrį“. Pats Re, būdamas 91 metų, nedalyvaus konklavoje, joje gali balsuoti tik kardinolai iki 80 metų.
Kardinoluose nuomonės dėl būsimo popiežiaus skiriasi. Vieni tikisi tęstinumo, kad bus laikomasi Pranciškaus atvirumo ir reformų linijos, kiti norėtų grįžti prie tradicinių vertybių. Nemažai kardinolų tikisi, kad naujasis pontifikas bus nuosaikus ir labiau nuspėjamas.
Salvadoro kardinolas Gregorio Rosa Chavez teigė neabejojantis, kad naujasis popiežius tęs Pranciškaus darbą: „Atgal žingsnio nebus. Tai tiesiog neįmanoma.“
133 kardinolai – rekordinis skaičius
Į konklavą šiemet susirinks rekordinis skaičius kardinolų – net 133 iš 70 šalių. 2013 metais jų buvo 115 iš 48 šalių. Tai atspindi Pranciškaus pastangas įtraukti į Bažnyčios valdymą daugiau regionų, kur katalikų skaičius sparčiai auga.
Tarp pagrindinių kandidatų minimi italas Pietro Parolin ir filipinietis Luis Antonio Tagle. Vis dėlto, jei greitai paaiškės, kad nė vienas iš jų neturi pakankamos paramos, kardinolų dėmesys gali pasisukti į kitus kandidatus, pavyzdžiui, prancūzą Jean-Marc Aveline, vengrą Peterį Erdo, amerikietį Robertą Prevostą ar italą Pierbattista Pizzaballa.
Re pabrėžė, kad svarbu rinkti popiežių, kuris gerbtų Bažnyčios įvairovę: „Vienybė nereiškia vienodumo, o tvirtą bendrystę įvairovėje.“
Griežtas slaptumas ir technologiniai sprendimai
Kaip ir viduramžiais, kardinolams draudžiama bendrauti su išoriniu pasauliu konklavos metu. Vatikanas pasirūpino ir technologiniu saugumu – naudojami signalo slopintuvai, kad būtų išvengta bet kokio informacijos nutekėjimo ar pasiklausymo.
Vidutinė pastarųjų dešimties konklavų trukmė yra šiek tiek daugiau nei trys dienos. Nė viena jų netruko ilgiau nei penkias. 2013 metų konklava baigėsi vos per dvi dienas. Tikimasi, kad ir šįkart naujasis popiežius bus išrinktas greitai, nes norima išvengti įspūdžio, kad Bažnyčia pasimetusi ar susiskaldžiusi.
Daugiau nei 80 proc. šiemet balsuosiančių kardinolų paskyrė pats Pranciškus. Tai padidina tikimybę, kad jo politinės ir socialinės krypties linija, nepaisant konservatorių pasipriešinimo, bus tęsiama.
Tarp svarstymų ar naujasis popiežius turėtų būti iš globalių pietų, kur tikinčiųjų bendruomenės auga, kaip buvo 2013-aisiais išrinkus argentinietį Pranciškų, ar Bažnyčia sugrįš į Europą, o gal pirmą kartą istorijoje popiežiumi taps amerikietis.
