Pavasaris – ne tik atgimstančios gamtos, bet dažnam ir suintensyvėjusios veiklos metas. Dirbantieji siekia kuo daugiau nuveikti iki vasaros, o moksleiviai ir studentai uoliai ruošiasi egzaminų sesijoms. Šiuolaikinio žmogaus darbui tapus neatsiejamu nuo kompiuterių, bene labiausiai kenčia akys. Būtent šiuo metų laiku dauguma žmonių pastebi nusilpusį regėjimą: pradeda mirguliuoti akyse, liejasi vaizdas, vis dažniau tenka prisimerkti. Niekada akinių nenešioję žmonės pradeda svarstyti, ar nevertėtų jų įsigyti.
Labiau domisi savo sveikata – pavasarį
Sveikatos specialistai pastebi, kad regėjimo problemų daugėja. „BENU vaistinės“ duomenimis, praėjusiais metais regėjimo papildų pardavimai išaugo 31 proc., lyginant su 2015 m.
Pardavimų augimą galima sieti ir su augančiu visuomenės sąmoningumu – žmonės skiria daugiau dėmesio savo sveikatai ir gerai savijautai, daugiau išmano apie vitaminų poveikį organizmui.
Kita vertus, domėtis skatina ir problemos. Dar 2014 metais šalies Statistikos departamento vykdyto tyrimo duomenimis, net 1,1 mln. Lietuvos gyventojų turėjo regos sutrikimų. Pasak „BENU vaistinės“ Kaune vedėjos, vaistininkės Vaidos Poškaitienės, į vaistines ieškoti pagalbos lietuviai labiausiai skuba būtent pavasarį: „Didžiausias papildų regėjimui pardavimų augimas stebimas pavasarį balandžio mėnesį, taip pat pagyvėjimas juntamas rugsėjo ir gruodžio mėnesiais. Apskritai pastebime, kad pavasarį žmonės skiria daugiau dėmesio organizmo stiprinimui. Žiemos laikotarpiu naudingųjų medžiagų gauname gerokai mažiau, o sulaukus pavasario jos jau būna išeikvotos. Sezoniškumas taip pat lemia, kad šaltuoju periodu daugiau laiko praleidžiame žiūrėdami televizorių, dirbdami kompiuteriu ar skaitydami prie dirbtinio apšvietimo, kas ypač vargina akis“.
Skundžiasi akių nuovargiu
Medicinos centro „Northway“ oftalmologė dr. Rasa Sirtautienė patvirtina, kad dažniausiai suprastėjusiu regėjimu ir „pavargusiomis akimis“ skundžiasi pacientai, daug dirbantys kompiuteriu.
„Dažniausiai skundžiasi jauni, dirbantys įtemptą protinį darbą pacientai, taip pat rūkantys, dirbantys sausose, kondicionuojamose patalpose. Tiesa, sulaukus 40 metų, rega gali prastėti jau dėl tam tikrų ligų – glaukomos, kataraktos, taip pat gali darytis sunku skaityti, įžiūrėti užrašus smulkesnėmis raidėmis, o dar vyresniame amžiuje gali pasireikšti amžinė geltonosios dėmės degeneracija“, – pasakoja oftalmologė.
Padėti akims lengviausia apribojant jų nuovargį keliančias priežastis, tačiau tai pavyksta ne kiekvienam. Ir nors dauguma sėdimąjį darbą dirbančių žmonių sveikatą stiprina mankšta ar sportu, akių priežiūra neretai pamirštama.
Pasak dr. R. Sirtautienės, paprasčiausias būdas sumažinti žalingą skaitmeninių prietaisų poveikį akims – naudoti vadinamąją „20-20-20“ taisyklę: „Kas 20 minučių bent 20 sekundžių derėtų atsitraukti nuo kompiuterio ir nukreipti žvilgsnį į apie 6 m (20 pėdų) atstumu esančius daiktus, keletą kartų stipriau sumirksėti. Šis pratimas padeda atsipalaiduoti akies raumenis, o aktyviau mirksint sudrėkinamos akys, atsinaujina ašarų plėvelė“.
Būtent sausų akių sindromas dažnai vargina dirbančius prie kompiuterio biurų patalpose, kuriose veikia kondicionavimo sistemos. Tokiu atveju pagelbėti gali ir ašarų kiekį didinantys preparatai (vadinamosios dirbtinės ašaros), kurie atkuria ašarų plėvelę. Nors įsigyti akių lašų galima be recepto, pradedant juos naudoti dažniau, patariama pasitarti su gydytoju oftalmologu.
Vitaminų svarba
Dažnai pamirštama, kad tinkama mityba svarbi ne vien gražioms kūno linijoms išlaikyti, bet visų pirma sveikatai ir gerai savijautai. Pakankamas naudingųjų medžiagų kiekis privalomas ir norint džiaugtis sveikomis ir stipriomis akimis. Nors didžiąją dalį mikroelementų galima rasti maisto produktuose, po žiemos pakankamą jų kiekį gauti su maistu ne visuomet pavyksta.
„BENU vaistinės“ atstovė V. Poškaitienė, primena, kad sveikoms akims būtini vitaminai ir antioksidantai, iš kurių svarbiausi – vitaminas A, karotinas ir liuteinas. Tad sezono metu būtina valgyti kuo daugiau vaisių, daržovių ir uogų, ypač mėlynių.
Regėjimo vitaminu vadinamas vitaminas A gaunamas vartojant maisto papildus arba valgant jau minėtas mėlynes, taip pat braškes, kepenis, spalvotas daržoves (morkas, saldžiąsias bulves, špinatus, salotas). Liuteinas, kurio gausu raudonose daržovėse, kiaušinio trynyje ir grūduose, bei vitaminas C padeda reikšmingai sumažinti kataraktos ir geltonosios dėmės degeneracijos riziką.
Taip pat svarbu gauti pakankamą polinesočiųjų rūgščių, randamų žuvies taukuose, B grupės vitaminų ir vitamino E, randamo riešutuose, šparaguose, alyvuogių aliejuje ir daigintuose kviečiuose.
