Per beveik ketverius metus trunkantį karą Ukrainoje, Rusijos kariuomenė patyrė milžiniškų žmogiškųjų ir techninių nuostolių. Skaičiai, kuriuos skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, stebina net ir įpratusius prie karo realybės.
Kiekviena diena šiame kare – tai ne tik nauji mūšiai, bet ir vis naujos aukos bei sunaikinta technika, rodančios, kokia brangi Rusijai kainuoja invazija, kurią ji pradėjo 2022 metų vasario 24 dieną.
Iki 2026 metų sausio 12 dienos duomenimis, Rusijos pusė neteko maždaug 1 220 000 karių. Tai reiškia, kad per šį laikotarpį vidutiniškai kasdien žūdavo ar iš rikiuotės būdavo išvesti maždaug 900–1 000 karių. Vien per pastarąją parą šis skaičius siekė 1 060.
Tai liudija, kad karo intensyvumas nesumažėjo, o fronto linijoje toliau tęsiasi sunkūs ir kruvini susidūrimai. Toks mastas yra precedento neturintis šiuolaikinėje Europoje ir iš esmės keičia ne tik regioninę, bet ir geopolitinę situaciją.
Karas Ukrainoje. EPA-ELTA nuotr.
Tačiau žmogiškieji nuostoliai – tik dalis bendro vaizdo. Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos gynybos pajėgos taip pat sunaikino 11 541 tanką, o šarvuotųjų kovos mašinų skaičius artėja prie 24 tūkst.
Tai rodo ne tik Rusijos technikos kiekį, bet ir tai, kokį galingą pasipriešinimą išvystė Ukraina. Artilerijos sistemų sunaikinta beveik 36 tūkst., o raketų paleidimo sistemų – beveik 1 600. Tai rodo, kad mūšiai vis dar dažnai vyksta sunkiųjų ginklų pagalba, o artilerijos vaidmuo išlieka kritiškai svarbus.
Tarp sunaikintos technikos skaičiuojama ir per 1 270 oro gynybos sistemų, 434 naikintuvai bei 347 sraigtasparniai. Tai atspindi didžiulius Rusijos karinių oro pajėgų praradimus. Bepiločių orlaivių netektys perkopė 104 tūkst., o vien per pastarąją parą buvo sunaikinti net 353 tokie įrenginiai.
Be to, sunaikinta per 4 150 sparnuotųjų raketų, kas rodo, kad Rusijos atakos dažnai grindžiamos ir raketiniais smūgiais prieš civilinę bei karinę infrastruktūrą.
Karo metu taip pat eliminuoti 28 Rusijos karo laivai ir kateriai, net du povandeniniai laivai. Tai ypač reikšminga atsižvelgiant į tai, jog Ukrainos karinio jūrų laivyno pajėgumai ženkliai mažesni. Be to, Rusijos pusė prarado 73 742 transporto priemones ir kuro cisternas bei daugiau nei 4 tūkst. vienetų specialiosios įrangos, tarp jų – tiltų tiesimo techniką, ryšių transporto priemones, logistikos elementus.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pabrėžia, kad šie duomenys yra nuolat atnaujinami ir tikslinami.
Skaičiai renkami remiantis žvalgybos, kariuomenės stebėjimo ir kitais šaltiniais. Vis dėlto jie jau dabar parodo, kokią kainą Rusija moka už savo agresiją. Nepaisant aukų, Ukraina ne tik išlaiko gynybines pozicijas, bet ir toliau stengiasi atkovoti okupuotas teritorijas.
Šie skaičiai – ne tik statistika. Už kiekvieno sunaikinto tanko ar kiekvieno iš rikiuotės išvesto kario slypi tikri gyvenimai ir pasakojimai. Tai karas, kuris skaudžiai palietė milijonus žmonių, privertė juos bėgti iš namų, netekti artimųjų ar paaukoti gyvenimus už savo šalį.
Todėl, nors pranešimai apie priešo nuostolius gali atrodyti kaip pergalės ženklas, jie visų pirma liudija apie žiaurią realybę – tai karas, kurio kaina nepaprastai didelė abiem pusėms.
Ukrainos visuomenė ir toliau išlieka susitelkusi. Kariai, savanoriai ir civiliai kasdien prisideda prie gynybos pastangų, tikėdamiesi, kad vieną dieną šis skausmingas ir ilgas konfliktas baigsis. Visgi kol kas karo pabaigos ženklų nematyti, o Rusijos nuostoliai, tiek žmogiškieji, tiek techniniai, rodo, kad šis karas tapo vienu kruviniausių XXI amžiuje.
