Nuo gegužės 1 dienos Lietuvoje įsigalioja pokytis, kurio kai kurie gyventojai laukė jau seniai. Jau kitą mėnesį visos atsiskaitymo grynaisiais pinigais sumos bus apvalinamos iki artimiausių 0, 5 arba 10 euro centų.
Tačiau tai nereiškia, kad 1 ar 2 centų monetos išnyksta iš apyvartos, jos lieka teisėta atsiskaitymo priemone, tik jų vartojimas natūraliai mažės. Šis sprendimas pirmiausia priimtas dėl praktiškumo. Per mažos vertės monetos dažnai kaupiamos stalčiuose, pasimeta ar netgi paliekamos prekybos vietose.
Tyrimai rodo, kad nemažai žmonių jų tiesiog nenaudoja. Be to, daugybė gyventojų pripažįsta, kad skaičiuoti su tokio dydžio monetomis nėra patogu. ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Grynųjų pinigų apvalinimas turėtų padėti atsiskaitymus padaryti spartesnius, sklandesnius ir šiek tiek mažiau erzinančius.
Pirkėjai nepraras nei prekių, nei paslaugų, o šie pasikeitimai tai tik techninis pokytis, kuris palies tik vieną momentą – galutinę sumą, mokamą grynaisiais.
Kaip tiksliai veiks naujoji tvarka?
Svarbiausia, jog naujoji tvarka taikoma tik atsiskaitant grynaisiais pinigais. Jei mokėsite kortele, telefonu, lojalumo taškais, dovanų kuponu ar socialine kortele – galutinė suma nebus keičiama. Prekių kainos lentynose taip pat nesikeis, jos išliks tikslios, su visais centais.
Apvalinama tik galutinė viso pirkinių krepšelio suma, o ne atskirų prekių kaina. Štai kaip tai atrodys praktikoje:
- Suma baigiasi 1 arba 2 centais – apvalinama žemyn iki artimiausio 0 ct;
- Suma baigiasi 3 arba 4 ct – apvalinama aukštyn iki 5 ct;
- Suma baigiasi 6 arba 7 ct – apvalinama žemyn iki 5 ct;
- Suma baigiasi 8 arba 9 ct – apvalinama aukštyn iki 10 ct;
Pavyzdžiui, jei jūsų pirkinių suma yra 10,21 euro, tuomet mokėsite 10,20 euro. Jei suma būtų 10,24 euro – mokėsite 10,25 euro. Sumažėjus smulkių monetų naudojimui, tikimasi ir mažesnių sąnaudų jų gamybai bei tvarkymui.
Ką rodo gyventojų nuomonės apklausos?
Pasak „Shopper Quality“ atliktos reprezentatyvios apklausos, vykusios 2025 metų vasario – kovo mėnesiais, net 41,4 proc. gyventojų 1 ir 2 centų monetos kelia nepatogumų. Daugelis pripažino, kad dėl jų mažo dydžio ir skaičiavimo sudėtingumo, jos tampa tiesiog nereikalingos.
Tyrimas taip pat parodė, kad 82,5 proc. respondentų jau žinojo apie artėjančius pokyčius, o tarp jų net 82,8 proc. teigė suprantantys, kaip apvalinimas veiks. Tai reiškia, kad informacijos sklaida veikia, o gyventojai ne tik informuoti, bet ir palankiai nusiteikę.
Lietuvos bankas ir toliau aktyviai informuoja visuomenę apie pokyčius. Parengti specialūs leidiniai, konsultacijos verslui ir gyventojams, informaciniai stendai prekybos vietose. Tikimasi, kad šis pokytis nesukels didesnių neaiškumų ar nepasitenkinimo.
Kodėl tai reikalinga? Ir ką tai reiškia praktiškai?
Nors gali atrodyti, kad tai tik smulkmena, ši tvarka padeda sumažinti fizinių grynųjų pinigų judėjimą, taupyti laiką tiek pirkėjams, tiek kasininkams. Be to, tai sprendimas, kuris jau pasiteisino kitose Europos Sąjungos valstybėse – tokia sistema jau veikia Nyderlanduose, Belgijoje, Airijoje, Suomijoje.
Galiausiai, mažiau smulkių monetų – tai mažiau svorio piniginėje, mažiau centų stalčiuose ir mažiau situacijų, kai klientas lieka skolingas 1 centą, nes jo tiesiog neturi.
Lietuvos bankas pabrėžia, kad 1 ir 2 centų monetos nėra naikinamos, jos lieka teisėtos atsiskaitymo priemonės, ir pardavėjas privalo jas priimti. Tačiau apvalinimo praktika leis palaipsniui mažinti jų kiekį apyvartoje, be jokių drastiškų priemonių.
Nuo gegužės 1 dienos pirkėjai, atsiskaitantys grynaisiais, gali tikėtis nežymaus kainų suapvalinimo, bet tik galutinės sumos. Šis sprendimas ne tik mažins nepatogumų skaičių, bet ir padės sklandžiau organizuoti pinigų apyvartą.
Šiuo pokyčiu siekiama ne atsisveikinti su monetomis, o atsisveikinti su nepatogumais. Ir tai dar vienas žingsnis link paprastesnių, efektyvesnių ir patogesnių kasdienybės sprendimų.
