Lietuvos skaitytojai neabejingi japonų autoriui Haruki Murakami – arba jį dievina, arba pasipiktinę teigia nesuprantantys jo kūrybos. Leidykla „Baltos lankos“ tesi savo pažadą: Vilniaus knygų mugėje skaitytojams buvo pristatyta pirma trilogijos dalis, o dabar štai sulaukėme antrosios „1Q84. Antra knyga. Liepa–rugsėjis“. Trečia dalis bus išleista rugpjūtį.
Haruki Murakami naują savo romaną, tiksliau, romanų trilogiją, neatsitiktinai pavadino 1Q84. Tai nuoroda į George’o Orwello romaną 1984-ieji. Šįkart rašytojas permąsto istorijos ir ateities sąvokas, jo personažai ima pasimesti laike, pasirodo ir manipuliacinių teorijų, Orwello Didįjį Brolį keičia Mažieji žmonės, naktį paslaptingai vejantys oro lėliukę. Veiksmas vyksta tarsi 1984-aisiais, tačiau Aomamė pradeda abejoti, ar tai tikrai tie metai, nes realybė skyla, tįsta, nyksta… „Šį naują pasaulį ji nusprendė vadinti 1Q84-aisiais. Q – tai klaustukas – question-mark. Jis reiškia abejonę.“ Autorius trilogijoje nagrinėja mirties, istorijos, religijos, smurto, šeimos ir meilės temas.
Murakami kuria intriguojančius personažus: tai dvikovos instruktorė, kuri laisvalaikiu pagal užsakymą žudo vyrus, matematikos mokytojas, po darbo rašantis nespausdinamus romanus, paslaptinga septyniolikmetė Fukaeri – jos kūrinys atsiunčiamas literatūriniam konkursui, ir kiti ne mažiau ypatingi asmenys.
Pirmoje trilogijos dalyje netikėtai pradėję pintis veikėjų gyvenimai vis labiau raizgosi vienas aplink kitą, mistika tampa vis tikroviškesnė, o naują knygos puslapį verti dar labiau nekantraudamas. Ar oro lėliukė iš tikrųjų egzistuoja? Kas ją sukūrė? Kas toks yra Lyderis ir kokios jo galios? Ar egzistuoja vienareikšmis teisingumas?
Murakami – neabejotinai garsiausias iš gyvų japonų rašytojų. Pirmąjį romaną parašęs 1979-aisiais, kartu su žmona įkūrė džiazo klubą ir jam sėkmingai vadovavo; vėliau nusprendė atsidėti vien tik kūrybai. Rašytojas išgarsėjo realistiniu kūriniu Norvegų giria („Baltos lankos“, 2009), kuris jį išgarsino visame pasaulyje ir pritraukė daugybę naujų skaitytojų. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių romanų, romanų alegorijų, antiutopijų. Rašytojo braižas lyginamas su Kōbō Abe’s, J. L. Borgeso, G. G. Márquezo, K. Vonneguto, M. Pavičiaus tekstais.
Murakami pasakojimai pasižymi muzikalumu, jo romanus mėgsta kino kūrėjai, o pats rašytojas dar vadinamas japonų literatūros Davidu Lynchu. 2006 metais Murakami buvo pagerbtas Franzo Kafkos apdovanojimu.
