Prekybos centrai skambina pavojaus varpais ir imasi visiškai netikėtų priemonių

Diskusijos apie vagystes iš parduotuvių viešojoje erdvėje dažnai pasisuka link kritikos prekybos vietoms.

Neretai keliami klausimai, ar mažesniuose miestuose bei rajonų parduotuvėse pakanka apsaugos darbuotojų, o kai kur net svarstoma, kad saugumo funkcijas tenka perimti patiems pardavėjams.

Tačiau pati problema yra gerokai sudėtingesnė nei vien apsaugos organizavimas prekybos vietose. Parduotuvėse esančios prekės skirtos pardavimui, todėl jų pasiėmimas nesumokėjus laikomas sąmoningu teisės pažeidimu.

Viešose diskusijose dažnai pabrėžiama, kad kalbama ne apie nepakankamai apsaugotas lentynas, o apie vagystes, kurios yra nusikalstama veika.

Mažesnėms parduotuvėms papildomų saugumo priemonių užtikrinimas tampa ir praktiniu iššūkiu. Regionuose veikiančiose prekybos vietose dažnai dirba vos vienas ar keli darbuotojai, todėl nuolatinės apsaugos tarnybos išlaikymas pareikalautų reikšmingų papildomų išlaidų.

Verslo atstovai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad didesni saugumo kaštai ilgainiui atsispindėtų ir galutinėse prekių kainose.

Vis daugiau dėmesio technologijoms

Dėl šių priežasčių prekybos sektorius aktyviai ieško technologinių sprendimų, galinčių padėti efektyviau nustatyti pažeidimus ir sumažinti nuostolius.

Pastaraisiais metais ypač sparčiai plečiasi dirbtinio intelekto panaudojimas prekybos vietose.

Vienu ryškiausių pavyzdžių tapo savitarnos kasos, kuriose dažniausiai fiksuojami bandymai sukčiauti. Dažna schema – brangesnės prekės nuskenavimas kaip pigesnio produkto, pasirenkant kitą kodą ar pavadinimą.

Pastaruoju metu prekybininkai dažniau susiduria ir su atvejais, kai savitarnos kasose brangūs kūdikių mišiniai pažymimi kaip gerokai mažesnės vertės prekės. Tokie produktai vėliau neretai perparduodami interneto skelbimų portaluose ar socialiniuose tinkluose.

Siekdamos mažinti tokių atvejų skaičių, dalis parduotuvių jau diegia pažangesnes savitarnos kasų sistemas. Jose dirbtinis intelektas geba identifikuoti produktus ne tik pagal svorį, bet ir pagal kitus parametrus – pakuotės formą, dydį ar vizualinius požymius.

Tokios sistemos leidžia greičiau nustatyti neatitikimus tarp nuskenuotos prekės ir realiai ant svarstyklių ar kasos paviršiaus padėto produkto.

Kameros išlieka viena svarbiausių priemonių

Svarbų vaidmenį prekybos vietų saugume ir toliau atlieka vaizdo stebėjimo sistemos. Daugelyje parduotuvių jos naudojamos jau ne vienerius metus ir laikomos viena pagrindinių priemonių, padedančių fiksuoti galimus pažeidimus.

Ne visos vagystės sustabdomos iš karto vietoje. Dalis jų paaiškėja tik vėliau, peržiūrint kamerų įrašus. Būtent remiantis tokia medžiaga dažnai nustatomi pažeidėjai ir surašomi administracinių nusižengimų protokolai.

Vaizdo stebėjimo kameros šiandien tapo įprasta praktika ne tik didžiuosiuose prekybos centruose, bet ir mažesnėse parduotuvėse. Jos padeda užfiksuoti įtartiną elgesį, surinkti įrodymus ir tiksliau nustatyti pažeidimų aplinkybes.

Tiesa, ne visos technologijos šiuo metu gali būti taikomos praktiškai. Pavyzdžiui, veido atpažinimo sistemų naudojimą riboja galiojantys teisės aktai ir asmens duomenų apsaugos reikalavimai.

Vis dėlto platesnis dirbtinio intelekto pritaikymas – analizuojant elgesio modelius ar automatiškai atpažįstant įtartinus veiksmus – laikomas viena perspektyviausių krypčių, galinčių padėti efektyviau kovoti su vagystėmis prekybos vietose.