Laikas.lt
Daiva Šabasevičienė
Rugsėjo 6 dieną, šeštadienį, 19 valandą Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje – intriguojanti premjera. Žiūrovai turės galimybę išvysti jauno režisieriaus Povilo Makausko, Gintaro Varno mokinio, debiutinį spektaklį „Yolo“ (You only live once / Gyveni tik vieną kartą). Šis darbas įgyvendinamas bendradarbiaujant trims institucijoms – teatrui „Utopija“, Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijai.
Nacionalinis dramos teatras jau kelinti metai atviras jaunųjų teatro kūrėjų eksperimentiniams darbams. Šįmet be „Yolo“ žiūrovai turės galimybę susipažinti ir su jaunosios režisierės Kamilės Gudmonaitės debiutu „Sapnas“, sukurtu pagal garsaus švedų dramaturgo Augusto Strindbergo to paties pavadinimo kūrinį.
Spektaklio „Yolo“ dramaturgiją sukūrė pats režisierius. Ją sudaro ne tik dokumentinių faktų ir situacijų, etiudų koliažas, bet ir poezijos intarpai. Spektaklio tema – tai pasakojimai apie nenutrūkstančią karo istoriją (Gernikos epizodas, Hirošimos istorija, Ukrainos įvykiai ir kt.). Istorinių katastrofų paveikslais keliaujama iki šiandienos diktatorių despotijos ir savivalės. Karo neteisybė ir beprotybė – pagrindinis kūrinio leitmotyvas. Tipiškas pavyzdys – miestas Sočis, kurio subtropinės zonos gamtą sunaikinę įvykiai byloja apie apokaliptinio masto nesiskaitymą su gamta ir žmogaus teisėmis.
Gyvename tik vieną kartą, ir šį trumpą gyvenimą stengiamės įvertinti pačiu jautriausiu žmogui menu – teatriniu vyksmu. Naujasis spektaklis „Yolo“ – tai komandinis darbas, kai susirinkę bendraminčiai iš pradžių ne vaidmenis pasiskirstė, o ieškojo sau svarbių žodžių, jog būtų bendraminčių išgirsti. Anot režisieriaus P. Makausko, „ieškojome aiškios ir sąžiningos savos nuomonės apie mus supančią realybę. Į veiksmą įtraukti pacifistinės minties tekstai apmąsto ir nūdienos konfliktus bei aktualijas.“ Spektaklyje kalbama kontekstais, leitmotyvais, istorinių prasmių persipynimais. Kūrinys išlieka atviras laikui ir suvokimui. Nors jaunieji kūrėjai gilinasi į globalias pasaulio problemas, tokias kaip atominis ginklavimasis, jūrų ir vandenynų taršos atsiradimo priežastys, gyvų žmonių traumos ir jų suvokimas tik per statistiką ir faktus. Tačiau sudėtingos spektaklio temos pateikiamos išradingai, šmaikščiai ir netgi chuliganiškai. Kūrėjai naudoja įvairius stilistinius žanrus: pasaką, paskaitą, hepeningą, kabaretą, istorinę ir šiuolaikinę dokumentiką, o visa tai lydi gyvai atliekama muzika. Spektaklyje dalyvaujantis pianistas – kaip nebyliojo filmo taperis.
Spektaklis įtraukia ir lėlių teatro elementus: popierinių lėlių ir marionečių, šešėlių ir objektų scenas su personažais iš Pablo Picasso drobės „Gernica“, paveikslo eskizus ir pan. Visi scenoje esantys elementai piešti ir kurti koliažo bei grafikos technikomis ir yra tarsi antriniai paveikslai. Jų autorius – pats režisierius Povilas Makauskas. Šis jaunasis menininkas, kadaise mokęsis Justino Vienožinskio dailės mokykloje, ir šiame spektaklyje, ir ateities sumanymuose vaizdinių pasaulį jungia su teatro kalba, kuriai pirmiausia būdinga gyvas impulsas. Dailininko-režisieriaus vizijas išskyrė ir Gintaras Varnas, sakydamas: „Nors tai jauno režisieriaus darbas, jis dvelkia tikra kūryba, ne vien amatu. Kūrybos džiaugsmas lydi visą šio spektaklio kūrėjus. Gal šiame spektaklyje ir bus „neteisingų“ dalykų, tačiau jie kūrybingi. O tai mene svarbiausia. Šis darbas kaip ežys – labai spygliuotas.“
Jaunieji kūrėjai neužsisklendžia nuo aktualių temų, savo spektakliu siekia kalbėti apie vartojimo ir gaminimo akligatvį, apie sunaikintas gyvūnijos rūšis, apie karo istoriją ir nekaltas aukas, apie nevykstantį tarptautinį nusiginklavimą ir apie globaliai gresiančią ir juntamą pabaigą.
Pasitelkiant šiuolaikiniam teatrui būdingą eklektiką, jaunieji menininkai „keliaus“ nuo Gernicos iki Putino, užduodami klausimus: Ar karas nevyksta viduje? Ar mes, į viską žvelgdami iš šalies ir likdami tik stebėtojais, patys netampame šio karo taikiniais? Kodėl blogis „repuoja“? Ar masinės žudynės yra tik hobis? Kas išrado istorijos vadovėlį? Ar raudona – taip pat jūsų mėgstamiausia spalva? Jums atsibodo būrėjos, meldžiat susitikti su žyniu? Ar ištroškote Soči sniegučio? Ar norite pamatyti šokantį Putiną?
Spektaklio eskizas vasaros pradžioje sėkmingai buvo pristatytas Štutgarte vykusiame lėlių ir objektų festivalyje „Die-Wo-Spielen“, šiuo metu ruošiasi vykti į Rygos festivalį „Patriarcho ruduo“.
Spektaklio „Yolo“ („Gyveni tik vieną kartą“) vaizdo projekcijų autorė – Dominyka Kačonaitė, vaidina Arnas Danusas, Aidas Jurgaitis, Karolis Kasperavičius, Gabija Urniežiūtė, Gabrielius Zapalskis.
