Vidutiniai atlyginimai Lietuvoje per metus paaugo, tačiau, anot premjerės Ingos Ruginienės, to vis dar negalima laikyti pakankamu atsaku į augančias gyventojų išlaidas. Vyriausybė, jos teigimu, ir toliau svarstys minimalios mėnesio algos didinimą, nes būtent šis sprendimas daro įtaką visai atlyginimų struktūrai šalyje.
„Sodros“ paskelbti duomenys rodo, kad 2025 metų paskutinį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ padidėjo 7,6 proc. ir siekė 1 514 eurų. „Ant popieriaus“ augimas buvo dar šiek tiek didesnis – 8,2 proc., o vidutinė suma pasiekė apie 2 480 eurų.
Premjerė pabrėžė, kad nors tai galima vertinti kaip teigiamą rezultatą, realybėje gyventojai susiduria su brangstančiomis paslaugomis ir prekėmis. Anot jos, minimalios algos augimas yra vienas iš pagrindinių Vyriausybės įrankių, leidžiančių daryti įtaką platesniam darbo užmokesčio kilimui. Net jei dalis verslo atstovų kritikuoja tokį sprendimą, MMA didinimas, pasak jos, veikia kaip svertas, kuris kilsteli ir kitų lygių atlyginimus.
Ji atkreipė dėmesį, kad žiemos laikotarpiu gyventojų išlaidos dar labiau išauga – šildymas, energija, kasdienės prekės. Todėl, jos vertinimu, natūralu ieškoti būdų, kaip stiprinti žmonių perkamąją galią.
Reaguodama į verslo nuogąstavimus, kad sparčiai kylanti minimali alga gali mažinti produktyvumą, premjerė akcentavo kitą pusę – darbdavių atsakomybę. Pasak jos, produktyvumo augimas neatsiejamas nuo investicijų: tiek į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, tiek į pažangias technologijas. Vien darbo užmokesčio augimo, be modernizacijos ir kompetencijų stiprinimo, nepakanka.
Ji taip pat pasidžiaugė tomis įmonėmis, kurios jau diegia aukšto lygio technologinius sprendimus ir kartu geba pasiūlyti konkurencingus atlyginimus. Tokie pavyzdžiai, anot premjerės, galėtų tapti orientyru kitiems verslams.
Primintina, kad praėjusių metų gruodį Seimui patvirtinus valstybės biudžetą, nuo šių metų minimali mėnesio alga padidinta 115 eurų, arba 11,1 proc., ir dabar siekia 1 153 eurus „ant popieriaus“. Minimalus valandinis atlygis pakilo iki 7,05 euro „ant popieriaus“. Kiekvienais metais MMA dydį nustato Vyriausybė, įvertinusi Trišalės tarybos rekomendacijas bei bendrus ekonominius rodiklius.
Kalbant apie atlyginimus, verta prisiminti ir dar vieną svarbią pareigą – pajamų deklaravimą. Didėjant darbo užmokesčiui ar gaunant papildomų pajamų, gyventojams gali atsirasti prievolė pateikti metinę pajamų deklaraciją. Tai aktualu ne tik dirbantiesiems pagal darbo sutartį, bet ir tiems, kurie vykdo individualią veiklą ar gauna kitokias pajamas.
Paprasčiausia deklaruoti elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektroninio deklaravimo sistemą. Prisijungus prie paskyros galima peržiūrėti preliminarią deklaraciją, patikrinti, ar joje teisingai nurodytos visos pajamos, ir, jei reikia, papildyti duomenis. Svarbu atkreipti dėmesį, ar nebuvo pritaikytas per didelis neapmokestinamasis pajamų dydis, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių galėtų susidaryti mokėtina suma.
Jeigu susidaro prievolė sumokėti papildomą gyventojų pajamų mokestį, rekomenduojama tai padaryti iki nustatyto termino, kad būtų išvengta delspinigių. Jei deklaracijoje matoma permoka, pateikus ją laiku galima tikėtis greitesnio grąžinimo.
Taigi atlyginimų augimas, minimali alga ir pajamų deklaravimas – tarpusavyje susiję dalykai. Viena vertus, didesnės pajamos stiprina gyventojų finansinę padėtį, kita vertus, jos reiškia ir atsakomybę tinkamai įvykdyti mokestines prievoles.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
