Lietuvai dar neatsiskaičius už du europinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) rodiklius, premjerė Inga Ruginienė sako, kad delsimas įsisavinti šias lėšas susijęs su 18-osios konservatorių vadovaujamos Vyriausybės neįgyvendintais pažadais.
„Kaip man vertinti konservatorių Vyriausybės darbą, kai per 4 metus sugebėta pateikti tik 2 mokėjimo prašymus Europos Komisijai (EK)? Kuomet atėjo nauja Vyriausybė ir valdančioji dauguma, pamatėme tokią situaciją – tai, kas nebuvo padaryta per 4 metus, mes staiga turėjome padaryti per pusantrų metų“, – trečiadienį žurnalistams sakė I. Ruginienė, paklausta apie tai, kaip vertina Vyriausybės darbą įgyvendinant RRF planą.
Šiuo metu Lietuva iš viso yra gavusi maždaug 2,26 mlrd. eurų arba 58,7 proc. jai numatytų RRF lėšų – šaliai skirta šio plano dalis „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) iš viso numato 3,8 mlrd. eurų lėšų, iš kurių 2,3 mlrd. eurų sudaro dotacijos, 1,55 mlrd. eurų – paskolos.
„Visos ministerijos dabar dirba negailėdamos jėgų, o finansų ministras sėkmingai juda nuo mokėjimo prašymo prie mokėjimo prašymo. Dalis susijusi su padaryta mokesčių reformą – kodėl 18-oji Vyriausybė nepadarė mokesčių reformos laiku? Jie patys nuėjo ir susiderėjo su EK dėl tam tikrų rodiklių ir jų nesugebėjo įgyvendinti“, – teigė premjerė.
Inga Ruginienė. ELTA / Orestas Gurevičius
Anot jos, konservatorių vadovaujamam Ministrų kabinetui susitarus dėl Lietuvai skirtų RRF plano rodiklių, dabartinė Vyriausybė neturėjo galimybių persiderėti tikslų, o dabar daro viską, kad būtų įsisavintas visas likęs Europos Sąjungos (ES) finansavimas.
„Mes net neturėjome galimybės persiderėti rodiklių, o tiesiog turėjome įvykdyti tai, kas buvo suderėta, kad Lietuva toliau gautų ES finansavimą. Mes tai darome ir padarysime per dvigubai trumpesnį laiką, nors kai kurie procesai reikalauja daugiau laiko“, – tikino I. Ruginienė.
„Ministerijų darbą vertinu labai gerai ir tikiuosi, kad viską įveiksime, bet visko gali būti. Deja, mes neturime to laiko, kurį turėjo 18-asis Ministrų kabinetas“, – apibendrino 20-osios Vyriausybės vadovė.
Kaip skelbta anksčiau, į Lietuvos biudžetą trečiadienį buvo pervesta dar 464 mln. eurų šaliai skirtų RRF plano lėšų, kurias išmokėti pagal ketvirtąjį plano prašymą šalis pateikė pernai rugpjūtį.
Lietuva pernai gruodį pateikė ir penktąjį prašymą išmokėti dar 388 mln. eurų šaliai skirtų RRF plano lėšų. Tikimasi, kad Komisija sprendimą dėl penktojo RRF mokėjimo pateiks vasario mėnesį, o lėšos Lietuvą pasieks pavasarį.
Anot finansų ministro, Lietuva dar nėra įgyvendinusi dviejų reformų rodiklių, susijusių su tarpmiestiniu susisiekimu ir transportu, taip pat – su elektroninės kelių rinkliavos, arba e-tollingo, sistema, kurios diegimas numatytas nuo 2027 m. Dėl to šis rodiklis buvo pakeistas į atsinaujinančiąją energetiką, saulės baterijų ir elektros kaupiklių įrengimą.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigė, kad susisiekimo srities RRF reformos bus įgyvendintos iki šių metų vidurio.
Pasak Komisijos, mokėjimai pagal RRF plano priemonę grindžiami veiklos rezultatais, priklauso nuo sėkmingo nacionalinių planų įgyvendinimo.
Siekiant užbaigti šios priemonės įgyvendinimą iki 2026 m. pabaigos, ES narės turi iki šių metų rugpjūčio mėnesio pasiekti visus rodiklius, o iki rugsėjo mėnesio pabaigos pateikti paskutinius mokėjimo prašymus.
2025 m. gruodžio duomenimis, Lietuva yra pasiekusi daugiau nei pusę RRF plano rodiklių – 123 iš 216, yra įgyvendinusi 73 iš 78 reformų veiksmus ir 50 iš 138 investicijų.
