Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Seimo pirmininko Juozo Oleko suburta darbo grupė, tobulinanti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo projektą, veikia „visiškai normaliai“ ir nebenaudoja „buldozerio“ pataisoms parlamente priimti.
„Kiek man žinoma, darbo grupė, kuri dirba dabar Lietuvos parlamente, nebenaudoja buldozerio, dirba visiškai normaliai, dalykiškai ir ieško atsakymų į tuos klausimus, kuriuos aš iškėliau“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Nausėda.
Europos Parlamentas (EP) sausį priėmė nevienareikšmiškai vertinamą rezoliuciją „dėl mėginimo užvaldyti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“. Ją pasirašė dalis Europos liaudies partijos (EPP), socialistų ir demokratų, „Atnaujinkime Europą“, „Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso“ bei Kairiųjų grupės narių.
Su Lietuvos prezidentu Vilniuje susitikusi EP pirmininkė Roberta Metsola teigė, kad šia rezoliucija Bendrija nesiekia „rodyti pirštais ar pamokslauti“.
„Svarbu, kad dirbtume kartu, kad sustiprintume demokratiją, rezoliucija siekiama sukurti erdvės dialogui, konstruktyviam dialogui“, – žurnalistams pirmadienį sakė R. Metsola.
Kaip atsaką šiam dokumentai grupelė Lietuvos parlamentarų registravo savąją rezoliuciją, kurią siekia priimti Seime. Joje reiškiamas susirūpinimas, jog EP priimta rezoliucija gali sudaryti nepagrįstą įspūdį apie sistemines grėsmes demokratijai Lietuvoje ir taip sumenkinti valstybės narės reputaciją.
Pabrėžiama, jog už teisėkūros kokybę, konstitucinių vertybių apsaugą, visuomeninio transliuotojo veiklos teisinį reguliavimą ir parlamentinę kontrolę yra atsakingas Lietuvos Seimas. Be to, konstatuojama, jog EP rezoliucija priimta neįsigilinus į Lietuvos faktinį, teisinį ir politinį kontekstą.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos. Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo K. Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turėtų patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tą tikimasi padaryti iki vasario 14 d.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
