Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė trečiadienį Prezidentūroje susitiko su valstybinio vizito į Lietuvą atvykusiu Danijos Karaliumi Frederiku X ir Karaliene Mary.
Pokalbio metu aptartas Lietuvos ir Danijos bendradarbiavimas gynybos ir saugumo politikos srityje NATO ir Europos Sąjungos rėmuose, dvišaliai santykiai, regioninio saugumo situacija ir parama Ukrainai.
Prezidentas padėkojo Danijai, kuri, antroji po Islandijos, 1991 m. vasario 28 d. pripažino Lietuvos nepriklausomybę.
„Danija svariai prisidėjo prie Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir NATO siekių įgyvendinimo, gausių investicijų atėjimo į Lietuvą. Danijos kariuomenė teikė įvairiapusę paramą kuriant Lietuvos kariuomenę, buvo pirmoji Lietuvos partnerė tarptautinėse operacijose. Danijos karinės oro pajėgos aktyviai dalyvauja NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse, o jų kontingentai ne kartą buvo dislokuoti Šiaulių aviacijos bazėje“, – sakė Lietuvos vadovas.
Prezidento teigimu, stipri Šiaurės ir Baltijos valstybių partnerystė yra regioninio saugumo pagrindas. Lietuva ir Danija yra bendramintės šalys, panašiai vertinančios šių dienų geopolitinius iššūkius, glaudžiai bendradarbiaujančios siekiant atremti Rusijos keliamas grėsmes ir remti Ukrainą.
Arkties ir Grenlandijos saugumo klausimai
Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Arkties saugumas yra neatsiejama transatlantinio saugumo dalis. „Lietuva yra pasirengusi prisidėti prie Danijos ir kitų NATO sąjungininkų pastangų stiprinant Arkties regiono saugumą. Solidarizuojamės su Danija Grenlandijos klausimu. Teritorinis vientisumas ir suverenitetas yra pagrindiniai tarptautinės teisės principai, kurie negali būti kvestionuojami. Grenlandijos žmonių ir Danijos ateitis priklauso tik nuo jų pačių“, – teigė Prezidentas.
Valstybės vadovas akcentavo, kad bendromis pastangomis būtina tęsti darbą visose srityse, siekiant stiprinti NATO rytinio flango gynybą ir atsaką į grėsmes.
„Turime veiksmingiau išnaudoti Šiaurės šalių bendradarbiavimą ir stiprinti NATO gynybą bei atgrasymą, kad sustiprintume saugumą Baltijos jūros regione, įskaitant povandeninės kritinės infrastruktūros saugumą, ypač atsižvelgiant į pasikartojančius povandeninių kabelių pažeidimo incidentus, kuriuos sukelia vadinamasis „šešėlinis laivynas“. Svarbu užtikrinti NATO misijų „Eastern Sentry“ ir „Baltic Sentry“ tęstinumą“, – kalbėjo Prezidentas.
Parama Ukrainai
Šalies vadovas pasidžiaugė, kad tiek Lietuva, tiek Danija yra vienos tvirčiausių Ukrainos rėmėjų.
„Turime dėti visas pastangas stiprinant Ukrainos derybines pozicijas ir atskleidžiant Rusijos nenorą prisidėti prie pastangų užtikrinti taiką. Turime daryti spaudimą Rusijai, kad ji pateiktų aiškų atsaką ir įsipareigotų nutraukti ugnį. Ir, žinoma, turime užtikrinti, kad taikos proceso eiga ar karo nuovargis nesumažintų karinės paramos. Ukrainos ginkluotosios pajėgos taikos metu bus pagrindinis atgrasymo veiksnys, todėl būtina užtikrinti ilgalaikį jų finansavimą“, – teigė Prezidentas Gitanas Nausėda.
