Nuo balandžio vidurio šalia Saulėtekio rūmų ganysis 10 avių, kurios atliks „žoliapjovės“ funkciją ir taip prisidės prie biologinės įvairovės didinimo universiteto teritorijoje. Pievose jos bus ne vienos – jų „darbą“ prižiūrės robotai. Taip VILNIUS TECH prisidės prie „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ programos.
Žaliuosius plotus šienaujant vejapjovėmis, trimeriais ar kita technika, viskas nupjaunama vienodai, taip pat – ir vertingi, saugomi augalai. Tuo tarpu avys, ėsdamos atrankiai, natūraliai prižiūri pievas.
„Kadangi vienus augalus jos nuėda pirmiau, kitus – vėliau, o kai kurių apskritai neėda, susiformuoja įvairi augalija ir gyvūnija, palaikoma ekosistemų pusiausvyra, gerinama dirvožemio būklė ir užkertamas kelias invazinių augalų plitimui. Galiausiai avys, atstojančios mechaninius žolės pjovimo prietaisus, prisideda prie oro ir triukšmo taršos mažinimo. Tai – įrodymas, kad tvarumas nėra vien tik technologijos ir inovacijos“, – dalijasi VILNIUS TECH Tvarumo centro vadovas doc. dr. Raimondas Grubliauskas.
Ganysis kartu su robotais
Tiesa, avys ganyklose nebus vienos – jų „darbą“ prižiūrės, o kartu prie šienavimo darbų prisidės VILNIUS TECH mokslininkų sukurti robotai. Pasak doc. dr. R. Grubliausko, robotų įsiliejimas į ganyklas gali įdomiai paveikti avių elgesį, o tai atvertų naujas tyrimų galimybes.
„Hipotezių ir klausimų – daugybė. Vienas iš jų – ar avys matys robotus kaip konkurentus dėl maisto, ar tiesiog ignoruos juos kaip negyvus objektus? Galbūt avys pradės keisti savo ganymosi įpročius, vengdamos vietų, kuriose dirba robotai, arba atvirkščiai – seks jų judėjimo trajektorija ir vertins jų darbo efektyvumą?
Taip pat bus įdomu stebėti, ar robotų veikla sukelia stresą avims, ar jų buvimas keičia avių bandos struktūrą, migracijos kelią ar net tarpusavio bendravimą. Jei robotai gebėtų mokytis iš avių ir prie jų prisitaikyti, galėtų atsirasti tam tikras bendradarbiavimas. Šių tyrimų rezultatai būtų itin naudingi gyvulininkystės sektoriui: supratus, kaip avys reaguoja į technologijas, būtų galima ne tik tobulinti automatizuotas sistemas ūkininkams, bet ir kurti naujas, draugiškesnes ir mažiau keliančias stresą gyvuliams“, – pasakoja mokslininkas.
Saulėtekyje ganysis iki spalio
Planuojama, kad 10 avių Saulėtekio rūmų teritorijoje pradės ganytis balandį, kai žolė jau bus pakankamai aukšta, ir ganysis iki spalio, kai orai pradės vėsti.
Teritorija, kurioje ganysis avys, bus padalinta į dvi dalis, tarp kurių gyvuliai nuolat migruos. Ganymas skirtingose vietose, mokslininko teigimu, padės užtikrinti tolygų žolės augimą ir išvengti jos peraugimo vienoje vietoje. Žinoma, tai priklauso ir nuo to, kiek avių ganosi pievoje.
„10 avių yra optimalus skaičius numatytai teritorijai, užtikrinantis, kad žolė būtų nušienauta efektyviai. Jei šioje vietoje ganytume daugiau avių, jos plotą nušienautų per greitai, o jei mažiau – per lėtai, – dalijasi VILNIUS TECH Tvarumo centro vadovas. – Taip pat apskaičiavome, kad jei avis išleisime į pievas apie 5 val. ryto, jos turės pakankamai laiko efektyviai pasimaitinti ir apšienauti teritoriją iki jų uždarymo 19 val.“.
Avys patogiai ir saugiai gyvens Aplinkos inžinerijos fakulteto vidiniame kieme įrengtose avidėse. Siekiant užtikrinti, kad gyvūnai būtų sveiki, o jų mityba – subalansuota, tinkamus pašarus ir visus reikalingus papildus padės išrinkti specialistai, reguliariai bus teikiama veterinarinė priežiūra, o kasdienėmis avių reikmėmis rūpinsis universiteto darbuotojai.
Įsitrauks ir vietinė bendruomenė
Tvarumo centro, vienijančio mokslo ir verslo įstaigas, vadovo teigimu, šios iniciatyvos įtraukimas į „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ programą – natūralus žingsnis, atspindintis Tvarumo centro tikslą prisidėti prie tvarios ir inovatyvios ateities kūrimo.
Kartu tai – galimybė dalintis savo žiniomis, patirtimi ir bendradarbiauti su kitomis organizacijomis ir bendruomenėmis, kuriančiomis žalesnį Vilnių. Avių apsigyvenimas VILNIUS TECH teritorijoje ne tik stipriai prisidės prie biologinės įvairovės išsaugojimo, bet ir švies bei vienys Saulėtekyje gyvenančius ir dirbančius žmones.
„Šaltuoju metų laiku, kai avys bus kerpamos, jų vilna bus atiduodama megztinių gamybai, o pastarieji atsidurs universiteto DĖK’ui stotelėje, taip prisidedant prie tvarumo ir bendruomenės gerovės.
Taip pat svarstoma galimybė įtraukti vietos gyventojus į įvairias su avimis susijusias veiklas – jų priežiūrą, stebėjimą bei edukacinius renginius. Tai galėtų būti puiki proga skatinti žmonių įsitraukimą į ekologines iniciatyvas bei stiprinti tarpusavio ryšius. Labai tikime, kad šis projektas pavyks ir „universiteto ūkis“ ateityje neapsiribos vien tik avimis“, – planus dėsto VILNIUS TECH Tvarumo centro vadovas doc. dr. R. Grubliauskas.
