Saulės sistemą neseniai aplankė neeilinis svečias iš tarpžvaigždinės erdvės, tai kometa 3I/ATLAS. Jos elgesys ir cheminė sudėtis užkūrė karštas diskusijas tarp astronomų. Vieni ją laiko netipine, bet natūralia kometa, kiti drąsiai svarsto labiau egzotiškas versijas.
Lemtingas stebėjimų momentas numatytas gruodžio devynioliktą dieną, kai teleskopai galės surinkti itin detalius duomenis. Tai, kas jau žinoma dabar, pakursto vaizduotę ir atgaivina senas diskusijas apie gyvybės kilmę bei jos plitimą kosmose. Kometa tampa savotišku lakmuso popierėliu, parodančiu, kaip skirtingai mąsto mokslininkai.
Ypač išsiskiria Harvardo profesorius Avi Loebas, kuris ne tik kelia drąsias hipotezes, bet ir atvirai kritikuoja savo kolegas. Jo manymu, dalis ekspertų per greitai atmeta neįprastus paaiškinimus vien todėl, kad jie neatitinka nusistovėjusių schemų.
Gyvybei palankus cheminis parašas
Stebėjimai, atlikti naudojantis Čilėje esančiu „ALMA“ teleskopu, atskleidė netikėtą 3I/ATLAS cheminę sudėtį. Kometa išskiria daugiau kaip šimtą kartų daugiau metanolio nei cianvandenilio, tai rekordinis santykis, iki šiol matytas tik vienoje vietinėje Saulės sistemos kometoje. Ši proporcija svarbi, nes abu junginiai siejami su organinių molekulių formavimusi.
Metanolis kosmose laikomas tarsi baziniu statybiniu bloku sudėtingesnėms organinėms molekulėms. Cianvandenilis, nors ir nuodingas, mažais kiekiais prisideda prie aminorūgščių ir DNR pagrindų formavimosi. Tokia 3I/ATLAS chemija atrodo labiau „gyvybę palaikanti“ nei ją blokuojanti.
Avi Loebas remdamasis šiais duomenimis pasiūlė vaizdingą metaforą, tai esą kometa gali veikti kaip „kosminis sodininkas“. Ši idėja dera su panspermijos teorija, teigiančia, kad gyvybės užuomazgos gali keliauti tarp žvaigždžių ant kometų ir asteroidų. Kai kurie mokslininkai net svarsto, ar panašus objektas prieš milijardus metų negalėjo atnešti gyvybės daigų ir į Žemę.
Keista orbitos dinamika ir spalvos pokyčiai
3I/ATLAS kelionė per Saulės sistemą taip pat intriguojanti. Ji jau praskriejo pro Marsą maždaug dvidešimt devynių milijonų kilometrų atstumu ir pro Venerą, nuo kurios ją skyrė apie devyniasdešimt septyni milijonai kilometrų. Kitų metų kovą ji priartės prie Žemės, o vėliau maždaug penkiasdešimt trijų milijonų kilometrų atstumu ir prie Jupiterio.
A. Loebo domėjimasis šiuo objektu kyla ne vien iš chemijos, bet ir iš keisto elgesio. Jis mini trylika anomalijų, skiriančių 3I/ATLAS nuo ankstesnių tarpžvaigždinių svečių 1I/ʻOumuamua ir 2I/Borisov. Tarp jų vadinamoji „anti uodega“, atrodyt lyg nukreipta į „netinkamą“ pusę, neįprastas pažydrėjimas kometai artėjant prie Saulės ir trajektorija, kuri, A. Loebo teigimu, ne iki galo dera su paprastais gravitacijos dėsniais.
Būtent orbitos niuansai paskatino jį retoriškai klausti, ar toks skrydžio kelias galėjo būti parinktas tyčia. Nors tai labiau provokuojantis klausimas nei tvirtinimas, jis neišvengiamai pakursto kalbas apie dirbtinę kilmę ar bent jau labai neįprastą istoriją.
Mokslo bendruomenės konfliktas
Pagrindinė mokslo srovė žiūri į šias idėjas gerokai atsargiau. NASA ir dauguma astronomų atmeta versiją apie kosminį laivą ar dirbtinį objektą. Jų nuomone, neįprastos savybės gali būti natūralus to, kad kometa susiformavo visiškai kitokiame planetų sistemos kontekste, padarinys. Tokiu atveju nereikėtų kviestis į pagalbą nei civilizacijų, nei technologinių konstrukcijų.
A. Loebas kritikuoja tokį požiūrį ir kaltina dalį kolegų arogancija bei nenoru kvestionuoti įprastų modelių. Jis klausia, kaip kas nors gali vadintis tarpžvaigždinių objektų ekspertu, jei iki šiol išsamiau ištirti vos du tokie kūnai, o trečiasis jau demonstruoja krūvą neatitikimų. Jo manymu, neįprastos hipotezės nėra problema tol, kol jos tikrinamos duomenimis.
Ko dar gali išmokyti 3I/ATLAS?
Nepaisant skirtingų interpretacijų, dauguma sutinka dėl vieno, tai 3I/ATLAS yra unikali proga praplėsti žinias apie medžiagas ir kūnus, atkeliaujančius iš už Saulės sistemos ribų. Net jei galiausiai paaiškės, kad tai „tik“ ledinė uola, jos sudėtis ir elgsena gali patikslinti mūsų supratimą apie gyvybei palankias chemines aplinkas.
A. Loebas savo poziciją reziumuoja gana aštriai, teigdamas, kad tikras barjeras pažinimui yra ne duomenų trūkumas, o pernelyg užtikrinti ekspertai, kurie nenori matyti to, kas neatitinka jų lūkesčių. Ar 3I/ATLAS kada nors bus galutinai „demistifikuota“, paaiškės tik tada, kai teleskopai ir analizės padarys savo darbą. Kol kas ši kometa lieka dar vienu priminimu, kad kosmosas pilnas siurprizų.
