Prėjusią savaitę rašėme apie revoliucinį laiką pralenkusį „Nokia N9” (straipsnį rasite čia). Kadangi minėtasis išmanusis, galima sakyti, davė pradžią pirmajam suomių telefonui su „Windows Phone OS”, o „Microsoft” šią savaitę paskelbė nutraukianti šios operacinės sisrtemos palaikymą, ta proga nusprendėme pratęsti prisiminimų seriją su „Lumia 800”.
Kaip jau minėjome, „Nokia N9” buvo pagrindas kuriant pirmąją Lumiją. Tiesą pasakius „Sea Ray” kodiniu pavadinimu pakrikštyta „Lumia 800” pradinėje kūrimo stadijoje tebuvo amerikiečių operatoriams skirta „N9” versija su kita operacine sistema. „Nokia” tuo metu taip pat tyrinėjo galimybes kolaboruoti su „Qualcomm” ir dar keliais procesorių gamintojais, manydama, jog tai jai suteiks pranašumą vedant derybas su tiekėjais.
Planai visiškai pasikeitė 2011 metų pradžioje – „Sea Ray” pagaliau tapo „Lumia 800”, o iš pradžių pasirinkta „Texas Instruments” procesorius buvo pakeistas „Qualcomm Snapdragon”. Tai buvo priverstinis sprendimas, nes jauna „Windows Phone” operacinė sistema nepalaikė praktiškai jokio kito lusto.
3,9 colio įstrižainės AMOLED matrica, stebinusi „N9” vartotojus, buvo pakeista į šiek tiek kuklesnį 3,7 colio ekraną, kadangi apačioje reikėjo įkurdinti 3 „Microsoft” pageidautus valdymo mygtukus. Tai taip pat lėmė, jog reikėjo atsisveikinti ir su „Nokia N9” apatiniame dešiniajame kampe buvusia asmenukių kamera.
„Nokia N9” šalia „Nokia Lumia 800”
„Microsoft” labai griežtai žiūrėjo į išmaniųjų telefonų aparatinę dalį – prieš gamintojui suteikiant „Windows Phone” licenciją, jo įrenginys turėjo turėti „Snapdragon” procesorių, WVGA rezoliucijos ekraną, minėtus valdymo mygtukus ir atskirą kameros mygtuką. Tokie reikalavimai ganėtinai gerai buvo suderinami su „Nokia N9”, tačiau jau tada šis telefonas tam tikrais aspektais atsiliko nuo konkurentų. Žinoma, tai buvo vadinama „minimaliais reikalavimais”, tačiau kandagi jokia kompanija negamino galingesnio prietaiso su „Windows Phone 7”, tai labiau galima vertinti kaip techninį ribojimą.
Beje, keistas faktas – „Lumia 800” buvo išleistas su „Windows Phone 7.5”. Kas atsitiko 7.0 versijai? „Microsoft” turėjo labai nedaug laiko kurdama savo operacinę sistemą ir tuo pat metu lenktyniavo su Android ir iOS, kurių kūrėjai jau trejus-ketverius metus šlifavo savąsias platformas (neskaičiuojant laiko, praleisto prieš paleidžiant šias operacines sistemas į rinką).
„WP 7.0” neturėjo kai kurių paprastų funkcijų, tad „WP 7.5” atnešė tokius elementarius dalykus kaip kopijavimas ir įklijavimas (copy/paste), darbas su keliomis aplikacijomis vienu metu bei Wi-Fi saitvietės funkcionalumas. Tačiau „Windows Phone” po skvernu slėpė labai didelį kozirį – ji gebėjo sklandžiai veikti net ir ne pačius galingiausius parametrus turinčiuose išmaniuosiuose, kuriuose Android būtų tiesiog strigęs.
„Metro UI” vartotojo sąsaja buvo pagrįsta plytelėmis – valdiklio ir trumpinio (angl. shortcut) mišiniu. Plytelės buvo animuotos, todėl pagrindiniame ekrane galėjo atvaizduoti svarbią informaciją neatvėrus aplikacijos. Tai palankiai įvertino ne tik vartotojai, bet ir programėlių kūrėjai.
Labai įdomi operacinės sistemos savybė buvo „Hubs”. „Picture Hub”, pavyzdžiui, rodydavo absoliučiai visas nuotraukas, ne tik tas, kurios buvo išsaugotos galerijoje, bet ir tas, kurios buvo „Facebook” ir kituose šaltiniuose – labai patogu, kai viską gali rasti vienoje vietoje.
Kitas pavyzdys – „People Hub”. Joje slėpėsi ne tik kontaktų sąrašas, bet ir tų žmonių statuso informacijos pasikeitimai iš „Facebook” ir „Twitter”, todėl nereikėdavo atidaryti šių socialinių tinklų programėlių, norint sužinoti minėtąją informaciją.
„Microsoft” matė, kaip kiti „Windows Phone” ir „Android” išmaniųjų gamintojai sugadindavo vartotojo patirtį su nevykusiais operacinės sistemos patobulinimais, todėl „HTC” ir „Samsung” uždraudė diegti „Sense” ir „TouchWiz” vartotojo sąsajas. Tai buvo priežasčių, kodėl šioms ir kitoms kompanijoms „Windows Phone” platforma praktiškai nerūpėjo. Kita vertus, „Nokia” tai nebuvo problema, kadangi ji operacinės sistemos dizainą tobulino kartu su „Microsoft”.
Vienas būdų, kaip kompanija bandė populiarinti „Windows Phone” platformą, buvo „Angry Birds” žaidimas, sukurtas suomių iš „Rovio”. Vėliau žaidimų biblioteką papildė tokia klasika kaip „Doodle Jump” ir „Plant vs Zombies”.
Telefonas startavo labai sėkmingai, bet galų gale jo pardavimai nebuvo geri, nepaisant didelio populiarumo Suomijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje. To nepkako netgi stabilizuoti vis labiau besitraukiančios „Nokia” rinkos dalies.
„Nokia Lumia 800” nebuvo tobulas, tačiau gamintojo labai gerai apgalvotas ir nušlifuotas bandymas prasiskinti kelią į rinką. Operacinė sistema buvo daug žadanti, tačiau reikalavo daugybės patobulinimų, kad mestų pirštinę konkurentams. Iš dalies dėl „Lumia 800” nesėkmės galima kaltinti griežtus „Microsoft” aparatinės dalies reikalavimus, neleidusius telefonui turėti galingesnio procesoriaus, kuris galų gale atsirado įrenginiuose su „Windows Phone 8”.
