2008-2010 metai buvo ypač sunkus laikotarpis „Sony Ericsson”. 2008 metų pabaigoje išleistas pirmasis „Windows” mobilusis „Xperia X1”, po metų – „Symbian” telefonas „Idou”, o galiausiai kompanija nusprendė iš esmės pakeisti smegenis ir įmerkė koją į Android vandenis.
Pirmasis šio lūžio vaisius – „Sony Ericsson Xperia X10”, pasirodęs 2010 metų balandžio 1 dieną. Iš pradžių jis buvo prieinamas tik Japonijos mobiliojo ryšio operatoriaus „NTT Docomo” klientams. Pasisekimas buvo toks didelis, kad šis modelis akimirksniu tapo greičiausiai parduodamu išmaniuoju šio operatoriaus istorijoje – per tris savaites parduota net 120 000 vienetų, kas sumušė net „iPhone 3GS”. Taigi, „Sony” tiesiog švytėjo iš pasitenkinimo.
Telefonas atsisakė trikampių pirmtakų motyvų ir išslenkančios klaviatūros, o dizainui labiausiai įkvėpimo sėmėsi iš „Vivaz”, antro „Sony Ericsson” „Symbian S60” telefono. Visgi nors kitaip nei ankstesni modeliai, turėję 12MP kameras ar 720p kokybės vaizdo įrašymo funkciją, „Xperia X10” turėjo kur kas mažiau kameros ambicijų – jame buvo montuojama 8MP kamera, filmuojanti tik 480p raiška. Tiesa, vėliau vaizdo įrašymo kokybė su programinės įrangos atnaujinimu buvo padidinta iki 720p/30fps.
Beje, kalbant apie atnaujinimus, „Xperia X10” galėtų būti puikus pavyzdys dabartiniams Android telefonų gamintojams. Pasirodęs su Android 1.6, telefonas buvo atnaujintas net iki Android 2.1. Programinės įrangos palaikymas su paskutine versija turėjo pasibaigti, bet „Sony Ericsson” nusprendė pratęsti atnaujinimų seriją ir netgi suteikė Android 2.3.
Toks gamintojo rūpestis atrodo pakankamai įspūdingai, turint galvoje ne pačią galingiausią „Xperia X10” geležį. Jame montuotas pirmasis „Qualcomm Snapdragon” procesorius turėjo vos vieną branduolį, veikiantį 1GHz taktiniu dažniu, kas buvo pakankamai didelis galingumas 2010 metais, tačiau telefoną stabdė neidelis vos 384MB operatyviosios atminties dydis ir vos 1GB vidinė atmintinė. Palyginimui, panašiu metu pasirodęs „Samsung Galaxy S” turėjo 512MB RAM ir 8GB vidinę talpyklą (buvo siūloma ir brangesnė 16GB versija). Taip, „Xperia X10” turėjo atminties kortelių palaikymą, bet kas jos neturėjo 2010 metais?
Stebina ir faktas, kad „Sony Ericsson” iš savo klaidų nepasimokė ir toliau leido telefonus su prastesnėmis specifikacijomis, nei siūlė konkurentai. „Xperia arc”, „Neo” ir „Ray” turėjo 512MB RAM arba vos 320MB vartotojui vidinės atminties, jeu nekalbant apie tai, kad tuo metu pasirodę dviejų branduolių procesoriai kažkodėl nesudomino kompanijos.
Grįžtant prie „Xperia X10”, įrenginyje buvo montuojamas 4 colių įstrižainės 480 x 854 pikselių raiškos ekranas, kuris tais laikais buvo laikomas ganėtinai dideliu. Pasirodymo metu jis galėjo atvaizduoti tik 65 000 spalvų, nes tai buvo maksimali Android 1.6 riba, bet po atnaujinimo į Android 2.1 vartotojai galėjo džiaugtis visai 16 milijonų atspalvių. Vis dėlto kelių lietimų palaikymas vienu metu nebuvo palaikomas, nes to neleido techninė įranga.
Programinė įranga taip pat buvo ypatinga. Kaip ir kiekvienas gamintojas, „Sony Ericcson” laikė pareiga modifikuoti standartinę Android vartotojo sąsają ir tam įkvėpimo pasisėmė iš „PlayStation 3” programinės įrangos. Vis dėlto buvo ir pora naudingų priedų – „Timescape” ir „Mediascape”.
„Timescape” – į vieną vietą sudėdavo visus skambučius, SMS, MMS, elektroninius laiškus, socialinių tinklų pranešimus ir visa tai pateikdavo 3D kortelių pavidalu. Jeigu vartotojui ši sprendimas patikdavo, „Timescape” netgi galėdavo tapti pagrindiniu ekranu.
„Mediascape” taip pat siekė panašaus tikslo – vienoje aplikacijoje sudėti visą telefone esančią mediją – nuotraukas, vaizdo įrašus ir muziką, gražiai juos surūšiuodama.
Vis dėlto nepaisant ekspertų pagyrų už kokybišką ekraną, pakankamą spartą, puikias galimybes turinčią kamerą ir „Timescape” bei „Mediascape”, „Xperia X10” atsiliko nuo kitų Android flagmanų.
Nors telefonas buvo pakankamai sėkmingas, jo įpėdiniams to pakartoti nepavyko. Viską dar labiau apsunkino subyrėjusi „Sony Ericsson” kompanijų partnerystė, palikusi „Sony” vieną. 2012 metais pasirodė pirmoji „Sony Xperia”, kurios palikuoniai ant parduotuvių lentynų guli iki dabar, tačiau nuo jų sėkmė jau kurį laiką yra nusisukusi, o grąžinti senesnių laikų šlovę galėtų nebent stebuklas.
Gerai nebent tai, kad „Sony Ericsson” generalinis direktorius Bert Nordberg pripažino peiėmęs teisingą sprendimą – Android turėjo kur kas daugiau perspektyvų nei „Windows Phone”. Jis netgi pavadino šią operacinę sistemą „geriausiu pasirinkimu” ir prisipažino, jog kompanija reikėjo rimčiau pažiūrėti į 2007 metais pasirodžiusį „iPhone”.
