Kai kalbame apie išmaniuosius telefonus, dažniausiai juos vertiname pagal funkcionalumą, dizainą, kameros kokybę ar kainą. Tačiau Katalonijoje, Ispanijos autonominiame regione, kai kuriems žmonėms telefonas gali reikšti kur kas daugiau. Vietos policija vis dažniau pradeda įtarinėti žmones vien dėl to, kad šie naudojasi „Google Pixel“ telefonais. Pareigūnai sieja šį modelį su nusikalstama veikla, ypač narkotikų prekyba, ir tai jau ne vienos atsitiktinės patikros pagrindas.
Vietos pareigūnai tvirtina, kad organizuotų nusikalstamų grupuočių nariai itin dažnai naudojasi būtent „Pixel“ telefonais. Priežastis slypi ne pačiame gaminyje, o jo galimybėse naudoti alternatyvias operacines sistemas. Viena tokių yra „GrapheneOS“. Ši sistema orientuota į maksimalų privatumą ir duomenų apsaugą, todėl tampa patraukli tiems, kurie siekia būti nesekami ar sunkiai aptinkami.
„GrapheneOS“ leidžia iš esmės atsiriboti nuo „Google“ ekosistemos, užtikrina stiprų disko šifravimą ir neleidžia kaupti metaduomenų. Tokios savybės patinka ne tik technologijų entuziastams, bet ir tiems, kurių veikla yra neteisėta. Nors tai dar nereiškia, kad visi „Pixel“ naudotojai yra nusikaltėliai, Katalonijos policija dažnai elgiasi taip, lyg tai būtų akivaizdus požymis.
Kibernetinio saugumo paradoksas
Saugumas, tai vertybė, bet jis tampa dvipusiu kardu. Kuo daugiau įrenginys apsaugo naudotojo duomenis, tuo sunkiau jį stebėti ar tirti, jei kyla pagrįstų įtarimų dėl nusikalstamos veiklos. Dėl šios priežasties Katalonijoje pareigūnai pradėjo taikyti agresyvesnes taktikas, pavyzdžiui, naudoti specialią kenkėjišką programinę įrangą, leidžiančią infiltruoti įtariamųjų įrenginius ir gauti prieigą prie visų programėlių bei laikmenų. Tai kelia klausimų apie teisėtumą, privatumo ribas ir technologijų naudojimo etiką.
Reakcija iš kūrėjų pusės
„GrapheneOS“ kūrėjų bendruomenė išreiškė stiprų nepasitenkinimą dėl šios susiklosčiusios situacijos. Jų teigimu, sistema buvo sukurta siekiant apsaugoti žmones nuo masinio sekimo ir valdžios piktnaudžiavimo. Jie pabrėžia, kad saugumo įrankiai neturėtų būti kriminalizuojami vien dėl to, kad juos pasirenka ir negerų ketinimų turintys asmenys. Anot jų, jei tam tikri žmonės išnaudoja technologijas netinkamai, tai nereiškia, jog technologija pati savaime yra bloga.
Kur slypi tikroji problema?
Problema ne telefone ir ne operacinėje sistemoje, o požiūryje. Jeigu kiekvienas „Pixel“ naudotojas automatiškai tampa įtariamuoju, visuomenė rizikuoja eiti klaidingu keliu, kuriame privatumas tampa įtarimo priežastimi. Tokia tendencija ilgainiui gali iškreipti technologijų reikšmę ir paversti pažangą grėsme.
Šiuolaikinės technologijos turi būti vertinamos ne tik per jų galimą piktnaudžiavimą, bet ir per jų potencialą apsaugoti paprastų žmonių laisves. Jeigu visuomenėje įsigali nuostata, kad privatumas, įtartinas dalykas, tai signalizuoja gilesnes demokratijos problemas.
„Pixel“ telefonai ir „GrapheneOS“, tai tik įrankiai. Juos galima naudoti tiek geriems, tiek blogiems tikslams. Atsargumo priemonės turi būti taikomos remiantis realiais įrodymais, o ne vien išvaizda ar naudojamu įrenginiu. Kiekvienas žmogus turi teisę į privatumą ir saugumą, ir ši teisė neturi būti pažeidžiama vien dėl technologinio pasirinkimo. Technologijų ateitis priklauso nuo to, kaip sugebėsime suderinti saugumą, laisvę ir atsakomybę.
