Ar dažnai apsikeitimas nuomonėmis jūsų aplinkoje tampa visa griaunančiu konfliktu? Nuo ko priklauso konflikto įsiliepsnojimas ir ar galima santykius aiškintis taikiai? Į šį klausimą pamėginsim atsakyti pasitelkę psichoterapeutės – seksologės K. Solano teoriją.
Kas yra teisingas konfliktas?
Atrodo, kaip galima konfliktą vadinti teisingu ar neteisingu, juk tai sukelia šitiek daug negatyvių jausmų? Tačiau ne viskas taip paprasta. Teisingas konfliktas – tai konfliktas, kuris padeda surasti abiem pusėm priimtiną sprendimą ir tokiu būdu nekaupti pykčio.
Kiekvienas turėtų turėti galimybę pasisakyti nesistengdamas įžeisti kito. Po diplomatiško ir nuoširdaus santykių aiškinimosi dingsta negatyvūs jausmai ir atsipalaiduojama. Kita vertus pyktis gali tapti itin destruktyviu, jei ginčo metu asmuo jaučiasi pažemintu, prislėgtu ir išvis pradeda abejoti, jog yra mylimas… Kaip konstruktyviai išsiaiškinti santykius?
Venkite apibendrinimų
Reaguokite ir kritikuokite tik tą situaciją ar poelgį, o ne žmogų iš esmės. Juk nėra jis toks blogas? Geriau pasakyti: „Tu pamiršai nueiti į parduotuvę“, negu: „Tu niekada nedarai, ko tavęs paprašau“. Kategorijos „visada“ ir „niekada“ yra daugiausia naudojamos vaikų. Konkretūs faktai sunkiau paneigiami ir ištaisyti situaciją tampa daug lengviau.
Po priekaištais slypi neišsakyti norai
Jūsų partneris pyksta, kad neįdedate jam į darbą sumuštinių? Nederėtų išsyk užsipulti, veikiau laikas susimąstyti, kodėl jam tai taip svarbu? Gali būti, kad jūsų artimasis taip supranta meilės išraišką. Tokiu atveju niekas nesutrukdys atsakyti: „Aš suprantu, kad nori sumuštinių, mielai tau juos gaminčiau, tačiau ryte neturiu laisvo laiko jų gaminti“. Kartais pašalinti įtampai užtenka pripažinti kito norus, persakyti juos savais žodžiais ir tokiu būdu parodyti, jog žmogus jums svarbus, jog jūs įsiklausėte į jo poreikius ir sureagavote.
Siūlykite kompromisinius variantus
Nebandykite bet kokia kaina ginti savo nuomonės, nes dėl mąstymo skirtumų galite likti nesuprastas. Nekaltinkite beatodairiškai, prisiminkite, kad jūs partneriai, o ne priešai. Ieškokite kompromisų – „Na gerai, tu negali būti ilgiau su vaiku darbo dienų vakarais, tada pagalvokime, gal galėsi būti su juo savaitgalį, taip aš galėsiu daugiau laiko skirti savo reikmėms“.
Valdykite agresiją
Pyktis – tai negatyvi emocija. Agresija, fizinė ar žodinė – minėtos emocijos panaudojimas su tikslu atakuoti ar sužeisti. Negalima drausti sau jausti pyktį, tačiau mes atsakome už veiksmus, kuriuos padarome jo veikiami. Jei jums būdingi nevaldomos agresijos priepuoliai, išeikite pasivaikščioti, kol nusiraminsite, lankykite kovos menus, sportuokite arba kreipkitės į specialistą.
Mokėkite atsiprašyti
Jeigu jūsų partneris jaučiasi įžeistu ir pasimetusiu, reiškia, kad jis nukentėjo nuo jūsų susidūrimo. Tokiu atveju nesigėdykite pasakyti: „Man gėda, kad aš pavadinau tave bjaurybe, rimtai aš taip nemanau“. Svarbu parodyti, kad jūsų santykiai jums svarbesni už jūsų teisingą nuomonę ar klaidas.
Nustebkite ir konflikto kaip nebūta
Niekas neverčia jūsų atsakyti agresija į agresiją. Jūs galite viską paversti juokais (tačiau venkite ironijos) arba nuginkluoti partnerį netikėta reakcija, kaip antai: „Man taip patinka, kai tu surauki antakius“.
Atsitraukite ir pažvelkite iš šalies
Jūsų partneris pyksta dėl įvairiausių niekų? Galimas daiktas, kad jį jaudina visai ne tai dėl ko jis oficialiai burnoja. Daugelis žmonių nesugeba tiksliai įvardinti agresiją sukėlusių veiksnių, todėl linkę savo negatyvius jausmus perkelti.
Tokiu atveju, galite pamėginti pasikalbėti apie tai kas galėjo suerzinti jūsų mylimą žmogų. Tik nereikėtų klausti: „Kas nutiko?“. Veikiau pasitelkite vaizduotę, prisiminkite erzinančius dalykus ir pamėginkite paklausti tiksliau: „Ar direktorius vėl liepė daryti tau nepriklausančius darbus?“ Kartais tikslesni klausimai suteikia žmogui galimybę suprasti savo erzulio šaltinį, o juk kai žinomas priešas kovoti daug lengviau.
Kaip užkirsti kelią varginantiems ginčams?
Jei jums ima atrodyti, kad nieko įdomesnio už ginčus jūsų namie nevyksta, pamėginkite pasiekti harmonijos tarp kritikos ir pagyrimų, pavyzdžiui, santykiu 1:1 – vienas kritikos žodis – vienas pagyrimas. Poros paprastai linkusios aptarti tik problemas, tačiau tai neteisinga, nes ilgainiui pamirštam, kuom mums žavus ir įdomus mūsų partneris. Nevenkite pastebėti teigiamų dalykų, smulkmenų.
Gražių žodžių ilgai ieškoti nereikia
Kartais norėdami išsakyti širdyje susikaupusius jausmus, imame ir suklumpame. Psichologas M. Rozenbergas siūlo neskubėti ir pasinaudoti neagresyvios komunikacijos procesu:
Kalbantysis turėtų įvardinti:
– veiksmą, kuris dabar vyksta;
– emocijas, kurias sukelia šis veiksmas;
– norus, kuriuos slepia šios emocijos;
– įvardinti konkrečius veiksmus, kurių tikimės.
Štai kaip turėtų skambėti jūsų žodžiai: „Kai aš matau tavo išmėtytas kojines, jaučiuosi nusiminusi ir suirzusi, todėl, kad aš negaliu gyventi betvarkėje. Prašau tavęs susidėti jas į vietą“. Ši metodika suteikia galimybę jums gerai pamąstyti, ką tiksliai norite pasakyti. Juk kai itin supykstame galime prikalbėti to, ko nenorime ir negalvojame. Pradžioje gali būti sunku susikoncentruoti, tačiau bandykite ir jums pavyks!
