Laikas.lt
Odeta Bložienė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje
Kai gyvenimo malonumus norisi semti kupinais šaukštais, o ne tenkintis trupiniais, tenka skubėti – greitas maistas, greiti santykiai, greitas „iškalimas“ prieš egzaminus. Ir žinoma, greiti pinigai. Tiesa, pastarųjų greičio trajektorija dažniausiai būna iš kišenės, o ne į ją. Todėl litų stoką maga kompensuoti skolinantis, juolab kad tam dabar pakanka brūkštelti SMS. O apsirūpinus šiandien, į rytojų galima numoti ranka – kaip nors grąžinsiu. Tačiau bent kiek uždelsus, rytojaus scenarijus gali priminti jei ne siaubo filmą, tai bent absurdo komediją – pasiskolinus žvirblį, tenka grąžinti visą briedį.
Susigundyti trumpalaike paskola paprasta – mažos sumos, paprastai nėra jokio turto įkeitimo ar laidavimo, kartais net nereikia turėti stabilių pajamų. Pritrūko lėšų naujiems batams ar kosmetikai? Vienas du, ir per dešimt minučių sąskaita pasipildo keliomis šimtinėmis. Tačiau šioje paprastoje schemoje slypi nemažai pavojų, kurie akimoju gali paversti studentiškas katino dienas į lažą, užsitęsiantį dar ilgai po studijų. Tad prieš raitydamas parašą ant trumpalaikio kredito sutarties pagalvok apie kelis dalykus:
Priežastis, dėl kurių skoliniesi. Skolinimasis laikomas pagrįstu tuomet, kai skolintos lėšos kuria vertę. Pavyzdžiui, paskola būsto įsigijimui, studijoms ar verslui – tai investicija, kuri ateityje gali atnešti potencialią grąžą. Net ir automobilis, jei jis padės suderinti mokslą su studijomis, gali ilgainiui atsipirkti. Bet iš paskolos nusipirkęs naujus džinsus ar „kietesnį“ mobilų telefoną, kaži ar ką laimėsi – daiktų vertė iškart po įsigijimo pradeda mažėti. Nekalbant jau apie 100 litų paskolą, skirtą smagiam palėbavimui naktiniuose baruose – tokia investicija „atsipirks“ nebent rytiniu galvos skausmu.
Skolinimosi sąlygas. Jei apsisprendei, kad skolinimosi poreikis yra pagrįstas, svarbu tinkamai pasirinkti kreditorių. Šiais laikais, kai paskolinti gali ne tik tėvai ir bankai, bet net ir nepažįstamos bobutės, būtina detaliai išsinagrinėti kreditorių siūlomas sąlygas.
Trumpalaikiam skolinimuisi itin aktuali yra paskolos kaina, kuri susideda ne tik iš kasmėnesinių palūkanų, bet ir vienkartinių administracinių mokesčių. Vertinant palūkanas, svarbu lyginti metinę jų normą. Jei žvelgsi į vieno mėnesio ar vienos dienos palūkanas, kaip peršama reklamose, skaičiai bus apgaulingai maži. Pavyzdžiui, „1 proc. už vieną dieną“ skamba gan priimtinai ir nebaugiai, bet jei skolinamasi metams, tai jau taptų 365 proc. Laimei, galioja Lietuvos banko reglamentas, kad metinės palūkanos negali viršyti 200 proc. ribos. Tačiau ar tai tave paguostų? Paskaičiuokime paprasčiau: jei daiktas kainuoja 100 Lt, tai jį įsigijus su paskola, kuriai taikomos „vos“ 0,5 proc. už dieną palūkanos, po 6 mėn. jo kaina išaugs iki 190 Lt, o su paskola, kuriai taikoma 15 proc. metinių palūkanų norma – vos 107,5 Lt. Taigi visuomet pasitikrink, ką iš pirmo žvilgsnio maži skaičiai reiškia iš tiesų.
Ar verta permokėti? Gauti trumpalaikę paskolą itin paprasta, tačiau mainais už tai prašoma susimokėti, ir nemažai. Kaip parodė prieš tai minėtas pavyzdys, nuo tavęs gali papildomai nulupti sumą, net didesnę už pačią paskolą. Be abejo, smagu gauti pinigų, kai niekas nekiša nosies į tavo skylėtų kišenių turinį, nesidomi pajamomis ir pan., tačiau ar šis komforto jausmas nusiuntus SMS žinutę arba užpildžius el. paraišką vertas tokių pinigų bei sutaupyto vizito į kredito įstaigą?
Kiek išties man reikia? Kai kurie kreditoriai turi žemutinę ribą, t. y. mažiausią paskolos sumą. Iš pirmo žvilgsnio atrodo patrauklu, kai piniginę galima nuolat papildyti keliomis dešimtinėmis „smulkioms išlaidoms“. Tačiau jei reikalinga suma yra mažesnė nei 100 Lt, vargu ar apskritai skolinimosi poreikis yra pagrįstas. Nenumatytiems atvejams, tokiems kaip liga ar sudužęs automobilio žibintas, turėtų būti naudojamos santaupos. Žinoma, ne visi jų turi, tačiau galbūt labiau apsimokėtų pakeisti elgesio strategiją – pavyzdžiui, kurį laiką pavaikščioti pėstute, o vaistų paprašyti iš mamos ar kambarioko?
Kaip grąžinsiu. Jei palyginti nedidelės sumos, kurią nori pasiskolinti, nepavyko susitaupyti, kas verčia manyti, kad sugebėsi ją grąžinti? Todėl svarbu dar prieš pasirašant paskolos sutartį įvertinti grąžinimo galimybes. Prisimink: tai, kas šį mėnesį atrodo kaip papildomos pajamos, kitą jau virs paskolos įmoka. Geriau įsivaizduoti tokią situaciją padėtų biudžeto modeliavimas. Pavyzdžiui, jei paprastai mėnesio išlaidoms pakanka 700 Lt, tai su paskola ši suma padidės bent pusšimčiu. Ar sugebėsi išsitekti?
Kaip žvirblis virsta briedžiu. Žodžiai „ai, kaip nors“ nedera viename sakinyje su „paskola“ ir „finansiniais įsipareigojimais“. Nėra nereikšmingų sumų, mažiau svarbių mokėjimų ar sąskaitų, mažų pradelstų mokėjimų, „tik“ kelių pradelstų dienų ir t. t. Kiekvienas centas ir kiekviena diena yra svarbūs – jei ne dabar, tai ateityje. Jau vien dėl to, kad net menkiausi tavo finansiniai nuklydimai – nesvarbu, ar vieną dieną pradelstas mokėjimas už paskolą, ar 10 Lt skola už telefono ryšį – fiksuojami asmens kredito istorijoje. Pastarosios įrašai gali sugriauti tolimesnius planus, pavyzdžiui, užkirsti kelią gauti paskolą studijoms su valstybės garantija, skolintis būstui, net sutrukdyti įsigyti lizingu televizorių ar kompiuterį. Maža to, ir keliasdešimt litų vėliau, dėl delspinigių, gali virsti antstolių kreipimųsi į tavo mokymo įstaigą ar tėvus, o tuomet jau nemalonumai – garantuoti.
Tėvai – ne melžiama karvė. Taip, jie tave pagimdė, išaugino ir išleido į mokslus, bet tai nereiškia, jog jų rūpesčiu reikėtų piktnaudžiauti. Nors dar studijuoji ir neturi stabilių pajamų, tu jau esi pilnametė ir savarankiška asmenybė. Todėl viena kita papildomai tėčio ištraukta šimtinė, gelbėjanti tave nuo netikėtų rūpesčių, taip pat yra paskola, tegul ir su nulinėmis palūkanomis. Juk tas kelias šimtines tėtis galėjo panaudoti savo pensijos kaupimui, atostogoms ar kitiems poreikiams. Tad mažiausiai, ką gali padaryti – šitų šimtinių „nenurašyti“ kaip privalomų.
