Vokietiją ir kitas Europos šalis privertusiai sunerimti bakterija E coli 0104: H4 – atspari antibiotikams, todėl užsikrėtus sunku išvengti labai skaudžių pasekmių.
Ši infekcija – ir pamoka galvojantiems, kad pavojingi mikroorganizmai išnyko. Jie gyvuoja, matuoja, darosi atsparesni ir sukelia infekcijas. Kartu su jomis – milijardinius nuostolius, Eltai sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos profesorius habil. dr. Alvydas Laiškonis, neseniai sugrįžęs iš 
Prancūzijoje vykusios šios šalies infektologų draugijos konferencijos.
– Iš pradžių teigta, kad kalčiausi dėl E coli infekcijos – ispaniški agurkai, bet galiausiai pasirodė, kad užkratas buvo ten, kur žmonės susirgo – Vokietijoje. Tai ispanai liko be kaltės kalti?
– Norėčiau priminti, kad bakterijos gyvenamosios vietos ir adreso neturi. Šitos padermės E coli pirmiausia aptikta 2002 m. Afrikoje, po to, 2005-aisiais – Pietų Korėjoje. Kai išgirdome apie Vokietijoje prasidėjusią epidemiją, buvo keista, kad apkaltinti ispaniški agurkai, tačiau ligos Ispanijoje nebuvo. Jei užkratas prilipo prie daržovių pervežant, tuomet ne vien Vokietijoje jis būtų pasireiškęs. Dabar paaiškėjo, kad E coli galėjo paplisti viename ūkyje Vokietijoje laistant daržoves užterštu vandeniu. Valgydami salotas su daigintomis sėklomis žmonės ten, to ūkio apylinkėse, pirmiausia ir apsikrėtė.
– Tai kaip dabar įveikti tą baimę keliančią E coli?
– Blogiausia, kad efektyvaus gydymo nėra. Liga atspari antibiotikams. Todėl šiuo metu sunkiai serga jau ne vienas tūkstantis žmonių, yra nemažai ir mirusiųjų.
Šviežiausia informacija – Prancūzijoje, Lilyje, susirgo 7 vaikai, valgę mėsainius, kuriems naudota mėsa buvo atgabenta iš Vokietijos. Tiriama, ar tai tos pačios atmainos E coli bakterija juos susirgdė.
Žarninės lazdelės, kaip žinome, visur yra paplitusios. Jų turi ir žmonės, ir gyvūnai. Veikiant radiacijai, dėl oro taršos ir kitų išorės faktorių žarnyno lazdelės keičiasi, mutuoja. Mūsų minimu atveju, kad šis mikroorganizmas išgyventų, į savo sudėtį yra įtraukęs Šiga toksiną, kuris veikia inkstų smulkiųjų kraujagyslių sieneles, tirpdo eritrocitus. Jie tuomet užkemša smulkiąsias kraujagysles ir inkstai nefunkcionuoja.
Mano kolegos sako, kad tai – pamoka visiems, kurie galvoja, jog mikroorganizmai išnyko. Jie niekur nepasidėjo, gyvuoja, mutuoja ir sukelia infekcijas. Kartu su jomis – milijardinius nuostolius valstybėms. Baisu ir tai, kad jie sukelia ne tik medicininių ar ekonominių, bet ir psichologinių problemų.
– Agurkai jau tarytum reabilituoti, ne tik vietiniai, kurių irgi Lietuvoje šeimininkės vengė pirkti, bet ir atvežtiniai. Bet dėl epidemijos baimių kai kurie žmonės nesiryžta per atostogas keliauti į svečias šalis. Ar tas pavojus parsivežti po atostogų ligą nėra perdėtas?
– Nieko nenoriu gąsdinti, bet reikėtų žinoti, kad, epidemiologams gal visai ir nesitikint, dabar „atsigauna” netgi senokai nustojusios nerimą kelti ligos. Štai iš Vokietijos ir Anglijos du mūsų šalies piliečiai, beje, suaugusieji, parsivežė tymus.
Kaip ši liga Europoje plinta, pailiustruosiu skaičiais: pernai Prancūzijoje tymais per metus sirgo 5000 žmonių, o šiemet vien per sausio ir vasario mėnesius tymais susirgo net 6000. Yra užregistruota ir mirčių nuo šios ligos, kas anksčiau buvo visai negirdėta: Prancūzijoje mirė 8 tymais užsikrėtę žmonės. Bėrimas, aukšta temperatūra, gali būti ir smegenų uždegimas – tokie šiandien tymai. Suaugusieji žūsta nuo tymų sukeltų komplikacijų.
– Tradiciškai gydytojai, visuomenės sveikatos specialistai šiltuoju metu laiku dažniausiai kantriai aiškina žmonėms apie pavojų užsikrėsti žarnyno ligomis. Gal nors tokių ligų mažėja?
– Taip, kai atskyrė parduotuvėse maistą nuo sąlyčio su žmogaus rankomis, kurios gali būti ne visada švariai nuplautos, kada beveik viskas parduodama tik supakuota, žarnyno ligų sumažėjo. Tik salmoneliozės atvejų, deja, ne. Bet nebeturime dizenterijos tiek, kiek anksčiau būdavo. Mat tualetai tvarkingesni, rankas dažniau ir rūpestingiau plauname.
– Kokios dar užkrečiamosios ligos šią vasarą gali mums grėsti?
– Hepatitas E. Infekcijos šaltinis – šerniena ir kiauliena. Jei mėsą dorojant ji užteršiama išmatomis, galima susirgti liga, kurią sukelia šių gyvulių turimas mikrobas. Tai – naujas virusas, apie kurį anksčiau niekas nežinojo. Sukelia geltą, kitaip sakant, virusinį kepenų uždegimą – hepatitą, kas ypač pavojinga nėščioms moterims.
Ukrainoje ką tik užregistruotas choleros protrūkis. Iš Indijos kai kam „pasisekė” parsivežti į Lietuvą šiltinę, iš kitos šalies – maliariją.
Šiais laikais bet kokią pas mus gal retą ar pamirštą ligą galima lengviau nei ką nors kitą parsigabenti. Mikrobams sienos neegzistuoja. Ten, svetimam krašte, pavalgau, gal užsikrečiu, sėdu į lėktuvą ir po kelių valandų jau esu namie, Lietuvoje. O tam tikram laikui prabėgus paaiškėja: susirgau.
Tačiau ir namie pavojų susirgti yra. Atlikome kai kurių pakaunėje esančių sodų savininkų ir gyventojų sveikatos tyrimus. Išsiaiškinome, kad 11 proc. jų persirgo erkiniu encefalitu, galbūt to net nejausdami, be simptomų.
Bet yra ir išeitis – skiepai. Tiesa, pastaruoju metu imta agituoti žmones nesiskiepyti ir vaikus auginti be skiepų. Tos agitacijos nėra gerai. Epidemiologai bijo, kad netrukus ir Lietuvoje pasipils epidemijos, bet gali nebūti priemonių joms įveikti.
Pavyzdžiui, kokliušu užsikrėtę tėvai, auginantys naujagimį, jį neišvengiamai irgi užkrečia. O nuo šios ligos naujagimių (iki 2 mėnesių amžiaus) mirštamumas siekia iki 30 procentų. Užsienyje įvestas suaugusiųjų skiepijimas nuo kokliušo. Lietuva irgi jau turi vakciną, ji užregistruota, bet ne visi gydytojai žino, kad reikia raginti žmones skiepytis.
