Laikas.lt
Norvegija ir Švedija – laimėjimais įvairiose srityse galinčios pasigirti kaimyninės šalys, tačiau, kai pradedama kalbėti apie filmų tarptautinį pripažinimą, norvegai tyliai nudelbia akis. Nuo 1950-ųjų abi šalys kasmet teikia kandidatus „Oskaro” apdovanojimui, tačiau iki šiol Švedijai sekėsi kur kas geriau.
Prestižiniam JAV Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimui per daugiau nei 60 metų buvo nominuoti tik 4 norvegiški filmai, iš kurių nė vienas nelaimėjo „Oskaro”. Tuo tarpu Švedijos derlius gerokai solidesnis – 14 nominuotų filmų ir trys laimėtos statulėlės.
Kino kritikai prognozuoja, kad šiemet išmus ir Norvegijos valanda. Anne Sewitsky filmas ,,Nesveikai laiminga” (angl. ,,Happy Happy”), šiuo metu Europos šalių kino forumo „Scanorama” rodomas Lietuvos kino teatruose, jau laimėjo pagrindinį žiuri prizą Tarptautiniame „Sundance” kino festivalyje, kas filmui atvėrė duris į Jungtines Amerikos Valstijas. Filmas sėkmingai renka pilnas sales žiūrovų JAV. Visa tai leidžia manyti, kad „Oskaro” statulėlė už geriausią užsienio filmą pagaliau nukeliaus į Norvegiją.
Filmo režisierė Anne Sewitsky viename iš interviu yra sakiusi, kad tokia filmo sėkmė – labai netikėta. ,,Nesveikai laiminga” – iš dalies dogmos taisyklėmis kurtas filmas. Tai itin mažo biudžeto filmas, kurį nufilmavome per 20 dienų, vos dviejose lokacijose”, – pasakoja režisierė. Jos teigimu, sunkiausia buvo pabaigti scenarijų – jis buvo rašomas beveik trejus metus. ,,Įkvėpimo sėmėmės kasdienėse situacijos; iš žmonių, kuriuos pažįstame – gal todėl filme kiekvienas vienaip ar kitaip aptinka save,” – sakė A. Sewitsky.
Įdomu tai, kad ,,Nesveikai laiminga” – tik moterų kurtas filmas. Visą filmavimo komandą sudarė beveik vien tik moterys. Pagrindinė filmo operatorė taip pat moteris.
Filmas „Nesveikai laiminga” pasakoja istoriją apie Kają, nepalaužiamą optimistę, bet kokia kaina siekiančią tapti laiminga. Kajai šeima – didžiausia vertybė. Jos laimės nesudrumsčia nei nuolatinės vyro išvykos medžioti ar konvulsyviu tapęs nenoras mylėtis, nes žmona, esą, „nepatraukli“. Toks gyvenimas.
Tačiau vieną dieną į gretimą namą atsikrausto „tobula pora“ ir Kajos laimė ima sprūsti iš rankų. Šie daug pasiekę, gražūs, įdomūs žmonės dainuoja chore, negana to, turi įsūnį iš Etiopijos! Kajai pradeda vertis nepažintas pasaulis, ji griebiasi neregėtų viražų ir Šiaurės Norvegijos vienkiemyje ima dėtis keisti dalykai. Atėjus Šv. Kalėdoms paaiškėja, kad, nepaisant Kajos pastangų, viskas nebe taip, kaip anksčiau. Tai komedija apie neištikimybę, briedieną, baltus ir anglies juodumo melus, svetimoteriavimą ir… savotišką vergovę.
