Shutterstock nuotr.
Nors su virtualios realybės (VR) galimybėmis ir technologijomis kasdien susipažįsta vis daugiau žmonių, specialistai ragina neskubėti. Kol kas VR išgyvena tik savo aušrą, t. y. šią technologiją, kaip sako KTU Programų inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Tomas Blažauskas, jau galima naudoti ne tik tyrimams, bet ir rodyti vartotojams, tačiau tikrasis VR pritaikymas ir potencialas atsiskleis ateityje.
„Spėčiau, kad po metų ar dviejų, nors tiksliai pasakyti, kada įvyks didysis sprogimas, sunku. Tačiau, kai tai įvyks, mūsų laukia neįtikėtini dalykai“, – sako doc. dr. T. Blažauskas. Kelerių metų patirtis rodo, kaip stipriai keičiasi VR technologijos – virtualios realybės akiniai darosi patogesni, didėja jų raiška, virtualiai realybei kuriami specialūs valdymo įrenginiai, o kaina mažėja, dėl to didėja ir įrangos prieinamumas masinei auditorijai.
„Plečiasi ir VR technologijų pritaikymo galimybės. Neseniai pasigirdo kalbų apie VR panaudojimą socialiniame tinkle „Facebook“. Tai rodo, kad VR technologijos netrukus įsilies į daugelio mūsų kasdienį gyvenimą ir galbūt netgi taps nelabai pastebimos. Manau, kad VR gali tapti tokiu masiniu reiškiniu, kaip kad dabar yra išmanieji telefonai – be jos tiesiog nebeįsivaizduosime savo gyvenimo“, – spėja KTU Programų inžinerijos katedros vedėjas.
Kol laukiame masinio VR paplitimo į skirtingas gyvenimo sferas, ši technologija vis labiau įsitvirtina tarp kompiuterinių žaidimų entuziastų. „Jie jau spėjo įsitikinti, kad žaidžiant žaidimus, kurie yra pritaikyti VR technologijai, pojūčiai ir patirtys yra nepalyginamai didesni, – pabrėžia „TeleSoftas“ verslo plėtros vadovas Vytas Taujanskas. – Kita sritis, kurioje šiuo metu gana plačiai naudojama VR technologija, tai įvairūs sporto simuliatoriai, skirti edukacijai, pavyzdžiui, irklavimas ar nusileidimas ant stogo parasparniu. Technologija jau plačiai taikoma pramonės šakose apmokymų srityje, kur brangios žmogaus klaidos arba reikia išmokti naudotis itin sudėtingais mechanizmais. Tokios pritaikymo galimybės jau išbandytos medicinos, aviacijos, naftos pramonės šakose.“
V. Taujanskas įsitikinęs, kad technologija, nors kainuoja nepigiai (aukštos kokybės VR įranga kainuoja apie 800 eurų), jau yra prieinama, tačiau daugiausia paplitusi tarp kompiuterinių žaidimų entuziastų.
„Šiuo metu labai stipriai dirbama tobulinant ir kuriant įrangą, kad ji taptų ne tik pigesnė, bet ir patogesnė. Manau, kad artimoje ateityje pamatysime kokybiškų bevielių sprendimų, kai VR įrenginio nebereikės prijungti prie kompiuterio. Be to, manau, kad ateityje įrenginiai bus ir mažiau jaučiami – tiesiog taps mūsų dalimi, – atskleidžia V. Taujanskas ir sako abejojantis, ar VR taps tokiu masiniu reiškiniu, kaip išmanieji telefonai. – Išmaniųjų telefonų paplitimas buvo labai greitas dėl to, kad jie pakeitė jau egzistuojančią technologiją – kitą telefoną. VR įranga turi atrasti savo vietą vartotojų gyvenime.“
Su VR galimybės šiuo metu kiekvienas norintis gali susipažinti Vilniaus „Akropolyje“ veikiančioje Virtualios realybės patirčių pardoje. Iki šiol didžiausioje tokioje visose Baltijos šalyse surengtoje parodoje galima išbandyti tiek VR žaidimus, tiek simuliacijas. Paroda veiks iki vasaros pradžios.
