Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra žmogus, kurio vardas ne vienerius metus skamba pasaulio žiniasklaidoje. Kai kas jį laiko strategu, kiti – autoritariniu lyderiu, bet net ir nuožmiausiems jo kritikams tenka pripažinti, kad jis sugeba išlikti valdžioje ilgiau nei daugelis demokratinių valstybių lyderių.
Tačiau pastaruoju metu pasirodo vis daugiau žinių apie jo būklę, tiek fizinę, tiek emocinę. Viena iš ryškiausių pastarųjų savaičių temų – pranešimai apie tai, kad Rusijos prezidentas tariamai desperatiškai ieško būdų, kaip išvengti mirties.
Rusijos opozicijos veikėjas ir žinomas žmogaus teisių gynėjas Markas Feiginas teigia, kad Kremlius šiuo metu aktyviai investuoja į gyvybės pratęsimo tyrimus.
Anot jo, Putinas nebijo opozicijos ar protestų – jis bijo vienintelio dalyko, kuris neišvengiamas kiekvienam – tai mirties. Ir ši baimė, pasak Feigino, tokia stipri, kad Kremlius yra pasiruošęs mesti į tai milijardus dolerių.
Pasak Feigino, pagrindinis Rusijos vadovo tikslas – ne magiškai pasiekti nemirtingumą, bet kiek įmanoma ilgiau išlaikyti kūno funkcijas.
„Aš nemanau, kad jie ieško kažkokių abstrakčių, mistinių būdų“, – teigia jis.
Priešingai, esą kalbama apie labai konkrečius medicininius procesus, pavyzdžiui, organų auginimą ar transplantaciją.
Organai kaip naujos automobilio dalys?
Feiginas pateikia konkretų pavyzdį iš asmeninės patirties: jo broliui buvo atlikta širdies transplantacija, po kurios šis tęsė gyvenimą.
„Tai rodo, kad atsarginis organas gali ne tik išgelbėti, bet ir žymiai prailginti gyvenimą“, – sako jis.
Tokios istorijos, pasak jo, įkvepia žmones valdžioje investuoti į pažangiausius medicinos tyrimus, ypač tuos, kurie gali būti pritaikyti patiems svarbiausiems figūroms.
Tarp spekuliacijų ir galimas tyrimų centras, kuris, nors ir veikiantis oficialiai kaip medicinos laboratorija, iš tiesų dirba vien tik tam, kad būtų galima pritaikyti organų atnaujinimą Putinui.
Svarbu tai, kad tokie eksperimentai – brangūs, reikalaujantys didžiulių technologinių pajėgumų ir itin specializuotos įrangos, dažnai importuojamos iš Vakarų.
Ką reiškia tokios investicijos?
Feiginas įsitikinęs, kad jeigu tik reikės, Putinas suras būdą gauti bet kokią reikiamą technologiją, nepaisant sankcijų.
„Žinoma, dauguma šių tyrimų ar įrangos ateina iš Vakarų. Jie žino, kaip tai apeiti – per trečiąsias šalis, per atskirus tarpininkus“, – tikina jis.
Organų transplantacija, genetinis atjauninimas, ląstelių klonavimas – visos šios temos šiandien jau nėra vien tik mokslinė fantastika. Ir Rusijoje, kur Kremlius kontroliuoja beveik visas gyvybiškai svarbias sistemas, tokie tyrimai gali būti vykdomi be viešos atskaitomybės ar etikos standartų.
Amžinas valdovas – tikslas ar iliuzija?
Feiginas pabrėžia, kad šis Putino ilgaamžiškumo siekis turi ir politinį atspalvį.
„Tai nėra tik apie sveikatą. Tai – apie galią“, – sako jis.
Putinas, kuris valdžioje išsilaikė ilgiau nei bet kuris kitas šiuolaikinis Rusijos lyderis, nėra pasiruošęs šios pozicijos atsisakyti. O jeigu kūnas pradeda nebeatlaikyti – ieškoma būdų jį „pataisyti“.
Tačiau kaina, kurią gali sumokėti visuomenė, yra ne mažesnė. Feiginas įspėja, kad tokie projektai gali būti vykdomi pažeidžiant žmogaus teises, naudojant pažeidžiamus asmenis ar net politinius kalinius.
„Jeigu tik jiems prireiks organų, nemanau, kad jie ilgai svarstys, iš kur juos gauti“, – kalba jis atvirai.
Feigino žodžiai skamba kaip įspėjimas – ne tik apie vieno žmogaus baimes, bet ir apie sistemą, kurioje šios baimės tampa nacionaliniu prioritetu.
Kai žmogaus ilgaamžiškumas tampa valstybės tikslu, viskas, kas buvo laikoma šventa – žmogaus teisės, medicinos etika, net pati gyvybės vertė – gali būti paaukota. O tai jau kelia klausimą ne tik apie Putino ateitį, bet ir apie Rusijos kaip valstybės kryptį.
