Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau seniai garsėja noru išlaikyti savo valdžią ir galią. Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie jo siekį prailginti ne tik savo, bet ir visų rusų gyvenimą. Tai, kas anksčiau skambėjo kaip fantastika, šiandien pristatoma kaip valstybiniai tikslai ir strateginiai planai.
Viešose kalbose V. Putinas pabrėžia, kad Rusija privalo siekti technologijų, kurios padėtų atsilaikyti prieš senėjimą. Jo vizija yra gyvenimas, galintis trukti iki 150 metų, o šios idėjos aptariamos net su Kinijos vadovu Si Dzinpingu. Tai rodo, jog tema, kuri ilgą laiką buvo paslėpta už uždarų durų, dabar tampa viešai deklaruojamu valstybės prioritetu.
Šios pastangos neapsiriboja vien politinėmis deklaracijomis. Į procesą aktyviai įtraukiama ir prezidento šeima. Putino dukra Marija Voroncova užima svarbią vietą biotechnologijos projektuose ir yra pristatoma kaip viena iš šių tyrimų lyderių.
Ambicingi Rusijos planai
Putinas oficialiai paskelbė, kad iki 2030 metų tikisi padidinti vidutinę gyvenimo trukmę Rusijoje iki 78 metų, o iki 2036 metų iki 81 metų. Pasak jo, tai galėtų išsaugoti apie 175 tūkst. gyvybių. Šie tikslai pristatomi kaip nacionalinės svarbos uždaviniai, o visuomenei jie pateikiami kaip valstybės rūpinimosi žmonėmis įrodymas.
Prie šių planų įgyvendinimo prisideda ir artimi Putino bendražygiai. Vienas iš jų yra Michailas Kovalčukas, aktyviai propaguojantis vadinamąjį vaistą nuo senatvės. Būtent jo idėjos buvo plačiai aptarinėjamos forume „Rusija ir pasaulis. Sveikos ilgaamžiškumo tendencijos“, vykusiame Maskvoje.
Čia buvo pristatyta daugybė projektų, susijusių su žmogaus gyvenimo pailginimu. Svarbus vaidmuo šiuose tyrimuose tenka ir Marijai Voroncovai. Ji endokrinologė, kuri oficialiai pristatoma kaip pasaulinio lygio laboratorijos vadovė.
Jai suteiktas prestižinis Rusijos mokslo fondo grantas, leidžiantis dirbti kartu su geriausiais šalies mokslininkais. Tai rodo, jog Putino šeima ne tik simboliškai, bet ir realiai dalyvauja šiuose projektuose.
Paslaptys ir neįprastos metodikos
Nepaisant viešų kalbų apie pažangą, daugelis šių projektų išlieka paslaptyje. Nepriklausoma žiniasklaida rašo, kad Putino aplinka ir saugumo tarnybos yra tiesiog apsėstos ilgaamžiškumo idėjos.
Tyrimai apima įvairius eksperimentus su žmogaus ląstelėmis ir bandymus prailginti jų gyvavimą. Tai kelia daug klausimų apie tikrąją šių projektų kryptį ir etinius aspektus. Plačiai aptariami ir neįprasti metodai.
Pasak kai kurių šaltinių, pats Putinas naudoja Sibiro elnių ragų ekstraktą, kurio esą atjauninantys poveikiai žinomi nuo senų laikų. Buvo teigiama, kad prezidentas netgi maudosi voniose su šiuo ekstraktu. Be to, Rusija su Kinija pasirašė susitarimą dėl elnių ragų eksporto, nes Kinijoje jie naudojami vaistų nuo senėjimo ir potencijos stiprinimo gamybai.
Bendradarbiavimas su Kinija
Strategiškai svarbi šių projektų dalis yra bendradarbiavimas su Kinija. Pastaroji laikoma viena iš biotechnologijų lyderių pasaulyje. Tačiau šis bendradarbiavimas nėra paprastas. Pranešama, kad kinų programišiai bando įsilaužti į Rusijos institutus ir pasisavinti technologinius duomenis.
Be to, Kinijoje plačiai kritikuojamos neetiškos organų persodinimo praktikos, kas meta šešėlį ant bendrų projektų. Kinų pasiekimai neurotechnologijose yra įspūdingi.
Jie dirba su hiperinteligencijos projektais, tarp kurių yra makakos smegenų simuliacija su dviem milijardais neuronų ir robotai, valdomi iš žmogaus kamieninių ląstelių sukurtų dirbtinių smegenų. Tai rodo, kad Kinija stipriai lenkia daugelį šalių šioje srityje, o Rusija siekia prisijungti prie šių tyrimų, kad neatsiliktų.
Tarp vizijos ir realybės
Nors planai atrodo ambicingi, jų įgyvendinimas kelia abejonių. Tarptautinės sankcijos, ekonominės problemos ir karo Ukrainoje išlaidos smarkiai riboja finansavimo galimybes. Ekspertai pažymi, kad pažangios terapijos yra labai brangios, o Rusijos biudžetas gali neatlaikyti tokio krūvio.
Trūksta ir skaidrumo. Daugelis projektų vykdomi slapta, todėl visuomenei lieka nežinoma, kiek realūs yra šie pažadai. Putinas, sulaukęs 72 metų, tarsi lenktyniauja su laiku, norėdamas užtikrinti tiek savo asmeninę, tiek valstybės ateitį. Jo svajonė apie ilgaamžiškumą atspindi pasaulinę mokslo kryptį, tačiau kol kas labiau primena tolimą viziją nei artimiausios ateities realybę.
