Naujas ŽIV vakcinos kandidatas suteikė vilties, kad ateityje stipri ir plataus spektro imuninė apsauga galėtų susiformuoti vos po kelių injekcijų. JAV mokslininkų komanda parodė, kad jų sukurtas baltyminis imunogenas primatams jau po vienos dozės sukelia ryškų neutralizuojančių antikūnų gamybos šuolį. Tai gali tapti reikšmingu proveržiu sudėtingoje kovoje su ŽIV.
Vistaro instituto mokslininkai sukūrė naują ŽIV vakcinos kandidatą, kuris laboratoriniams primatams sukėlė stiprią neutralizuojančių antikūnų reakciją jau po vienos injekcijos. Jei šie rezultatai pasitvirtins klinikiniuose tyrimuose su žmonėmis, vakcinacija galėtų tapti gerokai paprastesnė ir lengviau prieinama visame pasaulyje.
Apie tai pranešta naujame tyrime, publikuotame mokslo žurnale „Nature Immunology“.
ŽIV vakcinos kandidatas: kokią strategiją pasirinko mokslininkai
Tyrimo vadovė, biomedicinos mokslų daktarė Amelia Escolano, kartu su komanda dėmesį sutelkė į specialiai sukurtą ŽIV apvalkalo baltymą, pavadintą WIN332. Tai dirbtinai sukonstruotas baltymas, skirtas tikslingai sužadinti imuninę sistemą ir paskatinti plataus veikimo neutralizuojančių antikūnų gamybą.
Pasak tyrėjų, tradiciniai bandymai sukurti ŽIV vakciną dažnai reikalauja ilgo skiepijimo kurso – nuo 7 iki 10 injekcijų, kad susiformuotų pakankamai stipri neutralizuojančių antikūnų reakcija. Tuo tarpu WIN332 imunogenas aiškų poveikį pademonstravo jau po pirmosios dozės.
„Paprastai neutralizuojančiai reakcijai pasiekti reikia keleto injekcijų – nuo septynių iki dešimties, tačiau mūsų imunogenas WIN332 parodė ryškų poveikį jau po vienos dozės“, – aiškino A. Escolano.
Jos teigimu, pakartotinės injekcijos neutralizacijos lygį dar labiau sustiprina, todėl atsiranda reali galimybė sukurti trumpesnį ir pacientams patogesnį skiepijimo režimą.
Dėmesio centre – V3 gliukano epitopas
Vienas svarbiausių šio darbo aspektų – naujas požiūris į vadinamąjį V3 gliukano epitopą ŽIV apvalkalo struktūroje. Anksčiau buvo manoma, kad antikūnams, nukreiptiems į šią sritį, efektyviam veikimui būtinas specifinis cukrinis likutis – N332 gliukanas.
Vistaro instituto komanda pasirinko priešingą kelią: jie visiškai pašalino šį cukrinį likutį ir taip sukūrė WIN332 baltymą. Toks sprendimas leido imuninei sistemai generuoti neutralizuojančius antikūnus, nepaisant anksčiau „būtinomis“ laikytų struktūrinių sąlygų.
„Viena WIN332 dozė jau po trijų savaičių sukėlė akivaizdžią viruso neutralizaciją“, – teigė pirmasis tyrimo autorius Ignacio Relano-Rodriguez.
Pasak jo, antroji dozė efektyvumą dar labiau padidino: „Tai leidžia sutrumpinti vakcinacijos protokolus ir teoriškai pasiekti apsaugantį imunitetą maždaug trimis injekcijomis.“
Tolesni žingsniai ir klinikiniai tyrimai
Sėkmingi eksperimentai su primatais patraukė didžiųjų tarptautinių sveikatos organizacijų dėmesį. Planuojama pradėti WIN332 klinikinius tyrimus su žmonėmis, kad būtų įvertintas šio imunogeno saugumas, imunogeniškumas ir reali apsauga nuo ŽIV infekcijos.
Šiuo metu atliekami papildomi ikiklinikiniai eksperimentai, taip pat kuriami nauji imunogenai, paremti WIN332 principais. Mokslininkų tikslas – dar labiau sutrumpinti ir supaprastinti skiepijimo kursą, išlaikant arba net padidinant apsaugos lygį.
„Užmirštas ŽIV giminaitis“ – HTLV-1
Tyrėjai primena, kad, be ŽIV, egzistuoja ir kiti pavojingi retrovirusai. Vienas jų – HTLV-1, dažnai vadinamas „pamirštu ŽIV giminaičiu“. Šis virusas plinta panašiais keliais kaip ŽIV: per kraują, lytinių santykių metu ir iš motinos vaikui.
HTLV-1 gali sukelti sunkius neurologinius sutrikimus, įskaitant paralyžių, o kai kuriais atvejais – itin agresyvų vėžį. Nepaisant to, visuomenėje apie šį virusą kalbama gerokai rečiau nei apie ŽIV, nors tam tikruose pasaulio regionuose jis kelia rimtą grėsmę visuomenės sveikatai.

