Žurnale „BIO Integration“ paskelbtas naujas straipsnis, kuriame nagrinėjamas ekstraląstelinių pūslelių (EV) taikymas osteoartrito (OA) gydymui. Ekstraląstelinės pūslelės – tai ląstelių išskiriamos, membrana apgaubtos nanodalelės, kurios pastaraisiais metais išryškėjo kaip perspektyvūs terapiniai agentai.
Šios pūslelės pasižymi dideliu biokompatibiliškumu ir įgimta geba prasiskverbti pro fiziologinius barjerus. Jos perneša biologiškai aktyvų molekulinį „krovinį“ į tikslines ląsteles, taip darydamos reguliuojamąjį poveikį ir prisidėdamos prie audinių atsako moduliavimo.
Siekiant sustiprinti terapinį veiksmingumą, EV gali būti bioinžineriškai modifikuojamos – taip pagerinamas jų biologinis aktyvumas ir padidinamas gebėjimas selektyviai veikti specifines ląsteles ar audinius.
EV inžinerijos strategijos dažniausiai apima pūslelių turinio („krovinio“) keitimą, membranos modifikacijas arba tėvinių (parenterinių) ląstelių išankstinį paruošimą. Pastaraisiais metais šioje srityje pasiekta reikšminga pažanga, todėl vis daugiau dėmesio skiriama inžinerinių EV pritaikymui osteoartrito gydymui, atveriant naujas galimybes šių technologijų perkėlimui į klinikinę praktiką.
Apžvalgoje apibendrinamos pagrindinės ekstraląstelinių pūslelių savybės ir analizuojami veiksniai, kurie šiuo metu riboja jų terapinį efektyvumą gydant osteoartritą.
Taip pat pateikiama esamų EV inžinerijos strategijų apžvalga, aptariamos inžinerinių EV taikymo galimybės osteoartrito eksperimentiniuose modeliuose. Galiausiai išryškinami likę iššūkiai ir galimos ateities kryptys, būtinos tolesnei EV pagrindu kuriamų terapijų plėtrai ir sėkmingam jų pritaikymui klinikinėje osteoartrito gydymo praktikoje.
