Tramdomais marškiniais supančioti, minkštame kambaryje užrakinti, grotuotais langais užkalti – vis dar toks neretai iškyla vaizdinys, kalbant apie psichiatrijos ligoninę. Po mitų skraiste apgaubtos įstaigos – vieta atgauti pusiausvyrą, pasitikėjimą savo jėgomis bei aplinka.
„Lietuvos psichiatrijos politika siekia, kad pacientai nepakliūtų į psichiatrijos ligoninę, o gautų daugiau bendruomeninių, ambulatorinių paslaugų, psichiatrijos ligoninių mažėtų“, – apie šiuolaikinį požiūrį į psichikos ligas kalba Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) Psichiatrijos filialo vadovė Loreta Šiaudvytytė.
„Dar šiandien sulaukiame prašymų parodyti minkštas palatas“, – nusijuokia Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius kalbėdamas apie vis dar nežabojamus mitus. Jis pastebi, jog neretai į psichiatrijos ligoninę atvykusieji pirmą kartą nustemba. – Daugelis įsivaizduoja, kad psichiatrijos ligoninės aptverta spygliuota tvora, grotuotais langais, pacientai uždaryti. Pamatę gražiai sutvarkytą parko teritoriją, kurioje vaikštinėja žmonės, nesupranta, jog tai ir yra toji gydymo įstaiga.“
Tokie vaizdiniai, pastebi pašnekovas, dažnai gimsta dar sovietų laikais gimusių žmonių galvose. Beje, mitais apaugusi ir visa psichiatrijos gydymo sistema. Bijoma apsilankyti ir pas gydytojus psichiatrus, psichologus.
„Neretai manoma, kad jei nueisi pas psichologus, negalės vairuoti. Klausia, kaip gi bus su baltu bilietu?“ – apie legendomis apaugusią psichiatriją kalba M.Marcinkevičius.
Problema trukdanti kreiptis pagalbos
Vis dėlto skaudžiausia, kad mitai nėra tik nekalti juokeliai. M.Marcinkevičius pastebi, jog tai – didelė ir skausminga problema, neleidžianti pacientams, kuriems ypač reikalinga pagalba, jos kreiptis.
„Artimieji, šeima, kolegos mato, kad jų artimui reikalinga pagalba, nes jį kamuoja depresija, perdegimas, bet pagalbos ragina kreiptis… į kardiologus. Žmonės sutinka kreiptis pagalbos į neurologus ar kitus specialistus, bet į psichiatrus… misija neįmanoma, nors problemos – psichogeninės kilmės“, – sako psichiatras.
Pasitaiko ir atvirkštinis variantas, kai pats pacientas supranta turintis rimtų psichikos sutrikimų, tačiau kreiptis pagalbos jam trukdo artimųjų nuogąstavimai, pašaipa.
„Žmogus jaučia, kad yra ant savižudybės ribos, nebegali nei dirbti, nei ramiai gyventi, nori kreiptis pagalbos, bet juos stabdo artimieji, ypač vyresnės kartos atstovai, tėvai, sutuoktiniai, ragindami pagalvoti, ar tai jam skirta pagalbos priemonė. Ima atkalbinėti, sakydami: „tu gi ne durnas. Kaip tu eisi pas psichiatrą? Tau baltą bilietą išduos, teises atims“, –aplinkinių gąsdinimus įvardija pašnekovas.
„Net jei dėl savo būklės žmogus patenka į ligoninę, yra artimųjų, kurie draudžia gerti vaistus“, – apie gyvą stigmą kalba M.Marcinekvičius nuogąstaudamas, kad net ir po trisdešimties penkerių nepriklausomybės vis dar kuriamos pašaipios istorijos apie psichiatrijos ligonines. O tai, deja, trukdo pacientams pasiekti reikiamą gydymą.
Keičia skyrių pavadinimus
Tuo tarpu šiandien psichiatrijos ligoninė ir čia taikomi gydymo metodai – nė iš tolo neatspindi kuriamos mitologijos. Plačiu apie tai – iš Respublikinėje Klaipėdos ligoninės (RKL), kur sparčiausiai plėtojama ir daugiausiai dėmesio sulaukianti sritis – psichiatrija. Gydymo įstaigos vadovas Darius Steponkus didžiuojasi, kad prieš metus atėjusi dirbti Psichiatrijos filialo vadovė Loreta Šiaudvytytė, subūrusi ypač stiprią specialistų komandą, aukštyn kojomis, gerąja prasme, apvertė Psichiatrijos filialo veiklą.
„Lietuvos psichiatrijos politika siekia, kad pacientai išvis nepakliūtų į psichiatrijos ligoninę, tai yra gautų daugiau bendruomeninių, ambulatorinių paslaugų, o psichiatrijos ligoninių mažėtų. Tai – teisingas kelias, tačiau mainais turime pasiūlyti ką nors, kas pacientui padėtų sveikti ir į psichiatrijos ligoninę jis nebepatektų“, – aiškina Psichiatrijos filialo vadovė Loreta Šiaudvytytė.
Anot jos, psichiatrijoje pagrindinė darbo priemonė – ne techninė įranga, o personalas: gydytojai psichoterapeutai, psichologai, ergoterapeutai, meno terapeutai, socialiniai darbuotojai, slaugytojai. Taigi pagrindinis fokusas kuriant psichiatrijos gydymo modelį – stipri komanda.
„Nors atėjusi dirbti radau nemažai gerų specialistų, džiaugiuosi, kad pavyko jų atsivilioti dar daugiau. Dar viena užduotis, su kuria puikiai dorojamės, – infrastruktūros plėtra. Įrengėme daugiau erdvių psichosocialiniams užsiėmimams, sutvarkėme Priėmimo skyrių, laukiame infrastruktūros darbų lauke. Norime, kad pacientai turėtų galimybę leisti laiką ir gryname ore. Tam reikalinga užtikrinti jų ir aplinkinių saugumą“, – apie tai, kaip vystomi psichiatrijos infrastruktūros darbai kalba L.Šiaudvytytė.
Psichiatrijoje apgalvojama kiekviena detalė. Svarbu, kaip tai atlieps pacientų psichologinę jauseną.
Kad Psichiatrijos filialas labiau atitiktų teikiamų paslaugų realijas, pakeisti kai kurių jo skyrių pavadinimai. Psichosomatikos skyrius tapo Krizių intervencijų ir afektinių sutrikimų skyriumi ir yra orientuotas į psichoterapines, psichosocialines paslaugas, kurios teikiamos pacientams, išgyvenantiems krizę, ar sergantiesiems sunkiai gydoma depresija, nerimo sutrikimais.
Ūmios psichiatrijos skyrius reorganizuotas į tris smulkesnius profilius – taip paslaugos tapo labiau diferencijuotos. Taip pat panaikinti vyrų ir moterų skyriai, siekiant, kad pacientai jaustų, jog jais pasitikima ir kad net ūmios būklės jie gali būti kartu.
„Vyrai ir moterys būdami viename skyriuje vienas kitą verčia pasitempti. Kai pacientai jaučia vienas kito petį, labiau savimi pasitiki, mažiau bijo, būna labiau atsipalaidavę, taigi, greičiau sveiksta“, – apie teigiamą naudą neskirtyti pacientų pagal lytis aiškina filialo vadovė.
Skyriaus komanda nuolat susitinka aptarti paciento būklės, ieško sprendimų ir individualizuoto gydymo plano kiekvienam. Be to, kaip aiškina L.Šiaudvytytė, tai tampa puikia priemone specialistams ne tik kaupti patirtį, bet ir padeda išvengti perdegimo.
„Įvedėme supervizijas, kurių metu specialistai aptaria sudėtingus atvejus, ieško tinkamų sprendimų. Žinoma, stengiamės, kad ir patys darbuotojai neperdegtų. Supervizijų metu siekiame, kad jie „išsiventiliuotų“. Dirbti psichiatrijos srityje visada buvo emociškai sunku, tai– įtemptas darbas“, – pasakoja filialo vadovė.
Be turimo pagrindinio turto – darbuotojų, gydymo įstaigoje taikomas ir gydymas technologijų pagalba. RKL gali pasigirti Psichiatrijos filiale turinti elektrotraukulinę terapiją, kurią Lietuvoje turi vos kelios gydymo įstaigos.
Tramdomais marškiniais supančioti, minkštame kambaryje užrakinti, grotuotais langais užkalti – vis dar toks neretai iškyla vaizdinys, kalbant apie psichiatrijos ligoninę. Po mitų skraiste apgaubtos įstaigos – vieta atgauti pusiausvyrą, pasitikėjimą savo jėgomis bei aplinka.
„Lietuvos psichiatrijos politika siekia, kad pacientai nepakliūtų į psichiatrijos ligoninę, o gautų daugiau bendruomeninių, ambulatorinių paslaugų, psichiatrijos ligoninių mažėtų“, – apie šiuolaikinį požiūrį į psichikos ligas kalba Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) Psichiatrijos filialo vadovė Loreta Šiaudvytytė.
