Egzaminų laikotarpis abiturientams yra arba bent jau atrodo – vienas svarbiausių etapų gyvenime, kuris galbūt nulems jų ateities veiklą.
Neatsiejamas nuo šio laikotarpio yra didesnis ar mažesnis, bet koja kojon su egzaminais einantis jaudulys. Jau praėjus pirmajam abitūros egzaminui, portalas laikas.lt apie jaudulio reikšmę kalbėjosi su psichologe Dalia Dvareckyte.
Ar, kalbant apie jaudulį prieš egzaminus, galima taikyti posakį „ir šuo kariamas pripranta”? Kitaip tariant, galbūt nėra kito kelio išvengti jaudulio – tik patirtis…
Jaudulys yra natūrali reakcija į stresinę situaciją, tačiau jį galima valdyti. Tarp mūsų minčių, elgesio ir jausmų yra glaudus tarpusavio ryšys. Jeigu mes labai sureikšminame laukiančius egzaminus, esame l
inkę labiau jaudintis dėl jų. Tuomet reikėtų apsvarstyti, kas blogiausio galėtų nutikti, jei neišlaikytume kurio nors egzamino. Galbūt galėtume pasirinkti ką nors kita ar palaukti metus ir vėl bandyti stoti. Jeigu tai nepadeda, o pagalvojus apie egzaminus pradeda drebėti rankos, širdis nerimsta, padažnėja kvėpavimas, net sunku prisiversti pažvelgti į užrašus. Tuomet gerai būtų išmokti šiek tiek atsipalaiduoti naudojant relaksacijos pratimus. Sulėtinę kvėpavimą, širdies plakimo dažnį, pajutę atsipalaidavusius raumenis, pasijusime geriau ir galėsime objektyviau įvertinti esamą situaciją.
Ar galima bendrais bruožais nusakyti tipišką abiturientų elgesį laukiant egzaminų? Galbūt yra išgyvenamos tam tikros jaudulio arba pasiruošimo laukiančiam išbandymui fazės?
Abiturientai paprastai mokslo metų pradžioje tarsi neigia jų laukiančius egzaminus, jie atrodo dar labai toli. Mokslo metų viduryje tarsi atsibunda ir pradeda galvoti apie tai, kad bus egzaminai ir kad visai nedaug laiko liko pasiruošti. Tuomet kai kurie mokiniai pradeda panikuoti, desperatiškai bandyti mokytis papildomai, išsikelia sau didelius tikslus. Vis labiau artėjant egzaminams ateina suvokimas, kad nepavyks pasiruošti taip, kaip norėtųsi. Tuomet vieni pasiduoda jų laukiančiam likimui, nebesistengia mokytis, o kiti susitaiko su savo ribotumu ir bando bent šiek tiek dar pridurti, prie to, ką žino, bet nesitikėdami kažkokių stebuklingų rezultatų. Geriausia tiems, kurie pasitiki savo jėgomis, nepervertina egzaminų svarbos, objektyviai vertina savo gebėjimus. Jiems egzaminų laukimo etapai švelnesni.
Ar teko susidurti su kokiais nors mitais, susijusiais su jauduliu ir jo tramdymu prieš egzaminus?
Vienas iš populiariausių egzaminų streso tramdymo būdų yra bandymas juos pamiršti, per daug pasineriant į į malonias veiklas. Šiek tiek prasiblaškyti yra gerai, tačiau jeigu abiturientas tampa visiškai abejingas egzaminų pasiruošimui, jis gali jų ir neišlaikyti, o tuomet pulti į dar didesnę neviltį. Arba gali pavartoti alkoholio prieš pat egzaminą, taip bandydamas užslopinti nerimą, tačiau tai slopina mąstymą ir rezultatai gali būti ne tokie, kokių tikėjosi. Taip pat nepatartina prieš egzaminą daug mokytis, manant kad išgelbės paskutinė naktis, kadangi bus sunkiau mąstyti neišsimiegojus ir nauja informacija gali sutrukdyti prisiminti tai, ką žinojo. Bėgimas į egzaminą, siekiant išvengti nerimo prie durų, atvirkščiai, jį tik sustiprina. Geriau ateiti šiek tiek anksčiau ir palaukti. Tik nereikia ateiti per anksti, nes ilgai laukiant daug mąstome apie egzaminą ir nerimas gali padidėti.
Nors jaudulys dažnai asocijuojasi su galimu neigiamu rezultatu, tačiau juk jaudindamiesi mes save ir „mobilizuojame”…
Taip, tiesa. Joks aktorius negalėtų suvaidinti gerai spektaklyje, jeigu visai nesijaudintų. Jaudulys iš tiesų mobilizuoja mūsų jėgas. Truputis jaudulio yra sveikas dalykas.
