Laikas.lt
Keturias savaites iš eilės lankomiausių JAV filmų viršūnėje sugeba išsilaikyti tik išskirtinės juostos. Paskutinė iš jų buvo 2009 m. pradėtas rodyti legendinis „Avataras“ (rež. Jamesonas Cameronas), o dabar drąsiai į elitinį sąrašą galima įtraukti ir filmą „Bado žaidynės“ (rež. Gary Rossas), kuris jau trečią savaitę rodomas ir Lietuvoje.
Futuristinis epas, kuriame pagrindinė veikėja Ketnė (aktorė J. Lawrence) blaškosi tarp meilės ir mirties bei bando visais įmanomais būdais išlikti gyva TV realybės šou, vien tik JAV surinko daugiau nei 300 mln. dolerių. Lietuvoje filmas jau trečią savaitę užtikrintai laikosi tarp populiariausių.
JAV ir visą pasaulį užvaldžiusį „Bado žaidynių“ fenomeną sutiko pakomentuoti psichoterapeutas Olegas Lapinas. Jo teigimu, šio filmo populiarumui įtakos turi tai, kad jauni žmonės filmą žiūri kaip tiesiog meilės istoriją.
„Šis akcentas – labai ryškus. Kas laimės – meilė ar blogis? Be abejo, jauniems žmonėms tai yra labai gražu ir romantiška. Filme parodomas pasiaukojamas elgesys vardan draugo, vardan meilės. Nauja šiame filme yra tai, kad tradicinė romantinė linija įstatoma į inscenizacijos rėmus – tai, kas vyksta tarp jaunų žmonių, nuolat stebima ir režisuojama nepastebima prodiuserių ranka“, – sako O. Lapinas.
Psichoterapeutas atkreipia dėmesį, kad filmo populiarumui įtakos turėjo ir pasirinkta siužeto forma – TV realybės šou.
„Nors televizijoje realybės šou era pamažu slūgsta, tačiau polinkis paslapčia stebėti kito žmogaus gyvenimą yra labai senas ir nesikeičia. Tokia žmogaus prigimtis. Dar senovės Romoje žmonės vaikščiodavo į gladiatorių mūšius ir žiūrėdavo, kaip juos drasko jaučiai arba liūtai arba kaip gladiatoriai užmušinėja vienas kitą. Tai tam tikros dalies žmonių pagrindinė pramoga. Filmo siužete tai irgi itin pastebima“, – pasakoja O. Lapinas.
Paklaustas, kaip vertina vieno iš filmo herojų teiginį, kad niekas nežiūrėtų šou, jeigu nebūtų žaidimo, O. Lapinas pritaria šiai minčiai. „Žaidimas šiuo atveju reikalingas ne herojaus ar žaidėjo narsai patikrinti, o išlaikyti įtampą tarp realybės šou žiūrovų. Dar įsidėmėjau, kad vienas iš filmo herojų, atrodo, prezidentas, sako, jog žmones stimuliuoja, motyvuoja baimė ir viltis. Tai yra du labai stiprūs motyvai, kurie leidžia manipuliuoti žmonėmis ir parodyti, kad sistema yra galinga“, – nuomone dalijasi O. Lapinas.
Jis pripažįsta, kad filme rodoma ateitis iš tiesų yra dabartis, tikroji realybė, tik vietoj filme rodomų išlikimo TV šou ir karo žaidimų pasaulyje vyksta tikri karai.
