Smarki žiema ir užpustyti keliai gali priversti vairuotojus automobilyje praleisti net kelias ar keliolika valandų. Tokiose situacijose svarbiausia – šilta ir saugi salono aplinka. Todėl verta žinoti, kiek degalų ar elektros energijos sunaudoja stovintis automobilis ir kaip pasiruošti ilgam priverstiniam sustojimui sniego spąstuose.
Šiaurinėje Lenkijos dalyje neseniai siautė stipri žiema. Antradienio popietę ypač sudėtinga situacija susiklostė S7 kelyje Varmijos–Mozūrų vaivadijoje. Kelias buvo visiškai užpustytas, sniege įstrigo ne tik vilkikai, bet ir lengvieji automobiliai. Trasą pavyko atlaisvinti tik naktį iš antradienio į trečiadienį. Šiuo metu kelias pravažiuojamas, tačiau eismas vis dar apsunkintas.
Dėl pūgos ir stipraus vėjo daugybė žmonių automobiliuose buvo priversti praleisti net po keliolika valandų. Tokiomis aplinkybėmis natūraliai kyla klausimas: kiek degalų sunaudoja stovintis automobilis ir kiek laiko užteks degalų ar elektros šildymui, jei pagalbos prireiktų laukti ilgas valandas sniego pusnyse?
Apytikslę informaciją apie degalų sunaudojimą automobiliui stovint galima sužinoti iš kelionės kompiuterio. Kai kuriuose automobiliuose sustojus momentinės sąnaudos visai neberodomos (nes stovint neįmanoma apskaičiuoti sąnaudų 100 km distancijai), tačiau kitose sistemose rodiklis persijungia į degalų sąnaudas litrais per valandą.
Vidaus degimo automobilis pusnyje: kiek laiko užteks degalų?
Remiantis kelionės kompiuterių duomenimis, priklausomai nuo vidaus degimo variklio darbinio tūrio ir cilindrų skaičiaus, degalų sąnaudos laisvąja eiga paprastai siekia apie 0,7–1,5 l/val. Dyzeliniai varikliai dažniausiai sunaudoja arčiau apatinės ribos, benzininiai – arčiau viršutinės. Vidutiniškai galima laikyti, kad per valandą sudeginama maždaug 1,2 l degalų.
Žinant šią vertę ir degalų kiekį bake, nesunku apskaičiuoti, kiek laiko galima šildyti saloną stovint vietoje:
- Esant pilnam 60 litrų degalų bakui, degalų pakaks maždaug 50 valandų – tai yra apie dvi paras stovėjimo su veikiančiu šildymu.
- Turint 45 litrų talpos baką ir jį užpildžius iki maksimumo, degalų pakaks maždaug 37 valandoms.
Jei, pavyzdžiui, tektų 10 valandų laukti pusnyje, prireiktų apie 12 litrų degalų. Toks kiekis kelyje paprastai leistų nuvažiuoti maždaug 150 km.
Panašūs skaičiai galioja ir hibridiniams automobiliams, nors jų degalų bakai dažnai būna kiek mažesni nei tradicinių vidaus degimo automobilių. Sustojus hibrido baterija gana greitai išsikrauna, o jos neįmanoma papildyti stabdant, todėl šildymo našta vis tiek tenka vidaus degimo varikliui. Tad stovint degalų sąnaudos iš esmės yra tokios pačios, kaip ir įprasto benzininio ar dyzelinio automobilio.
Ar elektrinis automobilis ištvers 10 valandų pusnyje?
Elektrinio automobilio atveju situacija kiek kitokia. Čia labai svarbu, ar automobilis turi šilumos siurblį. Kai kuriuose modeliuose jis montuojamas standartinėje komplektacijoje, kituose – siūlomas kaip papildoma įranga, o kartais apskritai nenumatytas.
Jei šilumos siurblio nėra, salono šildymui naudojama elektrinė kaitinimo sistema, kuri yra gerokai mažiau efektyvi ir sunaudoja daugiau energijos.
Apibendrintai galima teigti, kad elektrinio automobilio salono šildymui prireikia maždaug 1,5–2,5 kWh energijos per valandą. Tikslus skaičius priklauso nuo kelių veiksnių:
- lauko temperatūros,
- pageidaujamos salono temperatūros,
- automobilio dydžio.
Elektriniuose automobiliuose aukštesnė salono temperatūra ypač stipriai didina elektros sąnaudas – daug labiau, nei vidaus degimo automobiliuose padidina degalų sunaudojimą.
Jei turime 60 kWh talpos visiškai įkrautą akumuliatorių ir laikysime, kad šildymas sunaudoja apie 2 kWh per valandą, energijos pakaks maždaug 30 valandų. 10 valandų stovėjimas reikštų apie 20 kWh suvartojimą – toks energijos kiekis trasoje dažnai leidžia nuvažiuoti apie 100 km.
Jei žiemą planuojama ilgesnė kelionė, o sinoptikai prognozuoja gausų sniegą ir pūgas, prieš išvykstant verta imtis kelių paprastų, bet svarbių priemonių:
- Vidaus degimo variklio automobilį patartina iki galo pripildyti degalais.
- Elektrinį automobilį pravartu įkrauti bent iki 80 proc. talpos – ypač jei įkrovimui dažniausiai naudojamos greitojo įkrovimo stotelės (virš 80 proc. įkrovimo galia dažnai žymiai sumažėja ir įkrovimas sulėtėja).
Toks pasirengimas leis kur kas ramiau laukti, kol kelias bus atlaisvintas, jei iš tiesų tektų įstrigti sniego spąstuose ilgesniam laikui.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
