Atlikus apklausą paaiškėjo, kad beveik pusė Lietuvos vairuotojų vairuodami automobilį užsiima kokia nors kita veikla. Tačiau taip elgdamiesi jie ne tik pažeidžia Kelių eismo taisykles, bet ir kelia pavojų tiek savo, tiek aplinkinių saugumui.
Lietuvos vairuotojai gana dažnai vairuodami užsiima kokia nors kita veikla nei vairavimas ar kelio stebėjimas. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės „GfK CR Baltic“ tinklalapio Autoledi.lt užsakymu atlikta apklausa internete, per kurią patys respondentai įvardijo pašalines veiklas.
Kaip teigia tyrimą atlikusios bendrovės „GfK CR Baltic“ Lietuvos padalinio vadovas Andrius Norkevičius, 44 proc. apklaustųjų pripažino, kad vairuodami automobilį užsiima kokia nors kita veikla nei vairavimas ar kelio stebėjimas. Tai pripažino pusė visų apklausoje dalyvavusių vyrų ir 36 proc. moterų. Kita veikla dažniau užsiima didesnę vairavimo patirtį turintys vairuotojai.
Net 70 proc. moterų, pripažinusių, kad užsiima kokia nors kita veikla, kalba mobiliuoju telefonu ar rašo SMS vairuodamos. O vyrų – tik pusė. Telefonu daug kalba net ir nedidelę vairavimo patirtį turintieji, t. y. iki 3 metų. Penktadalis (18 proc.) vyrų prie vairo rūko, o moterų – tik 7 proc. Taip pat 5 proc. moterų pripažino, kad prie vairo dažosi.
Iš visų apklaustųjų net pusė (53 proc.) prie vairo valgo kokį nors maistą arba geria gėrimus. Dažniausiai geriamas mineralinis vanduo ar koks nors kitas gėrimas iš butelio; tai pripažino beveik 90 proc. šių respondentų.
Gerti kavą ar kitą karštą gėrimą dažniau drįsta vyrai – tai pripažino net 40 proc. vyrų, be to, jie dažniau užkandžiauja sumuštiniais, bandelėmis ir pan. (46 proc.). Moterys karštą gėrimą ar užkandžius vartoja rečiau (29 proc.), bet ledus valgyti prie vairo mėgsta (33 proc.)
Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko Gintaro Aliksandravičiaus, atitinkama dalis transporto priemonių vairuotojų nesupranta ir neįsisąmonina galimos rizikos. Antai Kelių eismo taisyklių (Žin., 2003, Nr. 7-263) 21 punkte nurodyta: „Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.“
„Transporto priemonės vairavimas – ne tik atsakingas, bet ir rizikingas darbas, – teigia G. Aliksandravičius. – Tiek mūsų šalyje, tiek ir visame pasaulyje dauguma eismo įvykių įvyksta dėl žmonių padarytų klaidų. 2010 metais Lietuvoje dėl vairuotojų kaltės užregistruota 64,9 proc. eismo įvykių, per kuriuos nukentėjo žmonės (2009 m. – 73,5 proc., 2008 m. – 77 proc., 2007 m. – 76 proc.).“
G. Aliksandravičius pastebi, kad toks elgesys prie vairo – ne tik kultūros stoka, bet ir nepagarba sau bei įstatymui – Kelių eismo taisyklėms.
„Eismo kultūra – visuomenės bendros kultūros, mentaliteto dalis. Atitinkamas žmogaus nuostatas lemia ne tik asmeninės savybės, bet ir jį supanti aplinka, nuo to priklauso, koks elgesys jam priimtinas, koks – ne, – pabrėžia G. Aliksandravičius. – Todėl visų saugumas kelyje priklauso nuo kiekvieno eismo dalyvio sąmoningumo, tinkamo elgesio kelyje ir atsakomybės.“
Rinkos tyrimų bendrovė „GfK CR Baltic“ tinklalapio Autoledi.lt užsakymu atliko apklausą internete. Apklausa, kurioje dalyvavo 1 304 žmonės, atlikta sausio mėn.
