Nuo plataus masto karo pradžios Rusija neteko daugiau nei milijono karių bei milžiniško kiekio karinės technikos, o tai įvyko nepaisant planų greitai užbaigti invaziją ir didžiulio kariuomenės dydžio.
Priežastys, dėl kurių Rusijos kariuomenė pasirodė tokia neveiksminga yra giluminės sistemos problemos, tokios kaip žiaurumas, žema parengtis ir įsišaknijusi korupcija, dėl kurios patiriami milžiniški nuostoliai bei nesėkmės.
Per daugiau nei trejus metus nuo vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ pradžios, Rusijos kariuomenė prarado daugiau nei milijoną karių, nors iš pradžių buvo planuojama Ukrainą okupuoti per tris dienas.
Tai milžiniška kaina už mažiau nei penktadalio Ukrainos teritorijos kontrolę. Verta priminti, kad 2022 metų vasario 24 dieną Ukrainos kariuomenė buvo ženkliai mažesnė nei Rusijos.
Kodėl Rusijos armija tokia neefektyvi? Ar tai tik šių laikų problema, ar sena, gilesnė sisteminė yda, lydinti ją jau šimtmečius? Šiuos klausimus analizuoja karo ekspertas Hamishas de Bretton-Gordonas ir istorikas Jamesas Hollandas.
Istoriškai Rusijos kariuomenė visuomet rėmėsi kiekiu ir brutalumu. Nors bandyta kurti gilius teorinius pamatus kariuomenės stiprinimui, praktikoje viskas dažniausiai žlugdavo.
Sovietų armijoje 1920–1930 metais radikalios karinės idėjos buvo sunaikintos Stalino represijų metu. Iš jų naudos pasimokė tik Vokietijos „Wehrmacht“.
Šiandien „Gerasimovo doktrina“, Rusijos „hibridinio karo“ koncepcija, žlugo Ukrainoje, kur žmonės narsiai priešinasi agresijai prieš savo valstybingumą.
Vis daugiau analitikų peržiūri ir Sovietų Sąjungos pergalės Antrojo pasaulinio karo metu vertinimą. Nors pergalė buvo pasiekta, visa Rusijos karo istorija kupina pralaimėjimų ir katastrofiškų nuostolių.
1905 metais Rusija buvo pažeminta Japonijos, o Pirmojo pasaulinio karo metu neteko 5,5 mln. žmonių, patyrė pralaimėjimų ir imperijos žlugimą. 1917 metų Bresto taikos sutartimi Rusija turėjo atiduoti didžiulius žemės plotus Vokietijai.
Bendras bruožas yra abejingumas kareivių gyvybei. Kai nuostoliai neskaičiuojami, karo planavimas tampa betikslis.
Per tris karo su Ukraina metus Rusija sugebėjo užimti apie 20 proc. šalies teritorijos, tačiau buvo daug kartų nublokšta atgal, o patirtos netektys milžiniškos: virš milijono karių, iš jų apie 500 tūkst. žuvo.
Taip pat prarasta daugiau nei 10 tūkst. tankų, 21 500 šarvuočių, 41 tūkst. transporto priemonių, 24 500 artilerijos vienetų ir 370 lėktuvų, net strateginių bombonešių.
Šie skaičiai prilygsta ar net viršija kai kuriuos Antrojo pasaulinio karo tankų gamybos rodiklius.
Skaudi tiesa, bet Rusija nemoka efektyviai kariauti. Tuo metu kai Vakarų šalys remiasi technologijomis, logistika ir efektyviu karių parengimu, Rusija taiko seną metodą – „mėsa ir metalas“. Rezultatas – milžiniški nuostoliai.
Sovietų armija prarado daugiau karių nei sąjungininkai ar net Vokietija. Tačiau Vakarų šalys kovojo visame pasaulyje, žemėje, ore, jūroje, o Sovietų Sąjunga, tik Rytų fronte ir tik labai neefektyviai.
Efektyviai kariuomenei būtina parengtis. Pavyzdžiui, britų tankų pulkui paruošti reikalingi metai, o Rusijoje šauktiniai gauna vos kelias dienas apmokymų, kai kurie net nemoka valyti ginklo. Tankininkai ruošiami kelias savaites, be treniruočių su kitais padaliniais, todėl mūšiuose vyrauja chaosas ir aukos.
Komandavimas Rusijos armijoje itin centralizuotas – vyresnieji karininkai atlieka darbus, kuriuos kitur vykdo jaunesnieji. Iniciatyva ne tik neskatinama, ji baudžiama.
Drausmė primena XIX amžiaus ar Pirmojo pasaulinio karo laikus: „baudžiamieji batalionai“, kareiviai šaudomi už pabėgimą, „dedovščina“, smurtas tarp karių. giliai įsišaknijusi. Tokios sąlygos skatina karo nusikaltimus.
Korupcija klesti net taikos metu – degalai, ginklai, maistas ir net uniformos pardavinėjami. Kariai verčiami dirbti kaip vergai, statyti vasarnamius, dirbti ūkiuose.
Per ilgai pasaulis romantizavo Sovietų armiją ir jos paveldėtoją – šiuolaikinę Rusijos kariuomenę. Ta pergalė prieš nacius pasiekta siaubinga kaina. Sovietų kariai buvo naudojami kaip priemonė, o ne kaip žmonės. Šiandien padėtis iš esmės nesiskiria.
Kaip teigia leidinys, prezidentas Vladimiras Putinas, kuris garbina sovietinę karo mitologiją, nieko iš istorijos neišmoko.
