Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimas perimti visą Donecko sritį tapo viena karščiausių temų tarptautinėje arenoje. Analitikai teigia, kad toks žingsnis suteiktų Maskvai strateginį pranašumą ir galimybę ateityje atnaujinti puolimą prieš Ukrainą.
Šis klausimas iškilo po jo pokalbio su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kai V. Putinas pareiškė, kad karo pabaiga priklauso nuo šios teritorijos perdavimo. Donecko regionas laikomas svarbiausiu Ukrainos rytinės gynybos ir pramonės centru.
Jo kontrolė leistų Rusijai turėti didelę įtaką visame Donbase ir strategiškai palankesnes pozicijas būsimoms karinėms operacijoms. Pasak analitikų, tokia situacija būtų itin naudinga Maskvai, nes suteiktų galimybę diktuoti sąlygas derybose dėl karo pabaigos.
Karo studijų instituto ataskaitoje pabrėžiama, kad Donecko užėmimas be kovos būtų „neproporcingai naudingas“ Rusijai. Šis regionas taptų tvirtu pagrindu naujoms puolimo kryptims, ypač prieš silpniau apsaugotas Ukrainos teritorijas. Tai reikštų didelį pavojų šalies saugumui ir ilgalaikiam pasipriešinimui.
Strateginė Donecko svarba
Ekspertai teigia, kad Donecko sritis yra ne tik pramonės centras, bet ir pagrindinė gynybinė linija, kuri saugo rytinius Ukrainos regionus. Čia veikia daug gynybos įrenginių, todėl šios teritorijos praradimas būtų rimtas smūgis šalies saugumui. Analitikai mano, kad Rusija šiuo metu neturi pajėgumų greitai įveikti šių tvirtovių, todėl karinė pažanga vyksta labai lėtai.
Tuo pat metu karo studijų institutas (ISW) pabrėžia, kad bet koks Ukrainos atsitraukimas šioje srityje suteiktų Rusijai naujas galimybes. Užėmusi visą Donbasą, Maskva galėtų pradėti naujus puolimus į Dniepropetrovsko ar Zaporožės regionus, kurie yra silpniau įtvirtinti. Tai leistų Rusijai plėsti kontrolę ir grasinti platesniam Ukrainos teritorijos plotui.
Diplomatinė įtampa ir pasikeitimai JAV politikoje
Donecko klausimas tapo ginčų priežastimi ir JAV politinėje arenoje. Užsienio spauda pranešė, kad D. Trumpo ir Volodymyro Zelenskio susitikimas Baltuosiuose rūmuose buvo itin įtemptas. Teigiama, kad D. Trumpas ragino Ukrainos prezidentą sutikti su Kremliaus sąlygomis, tačiau V. Zelenskis kategoriškai atsisakė.
Vėliau JAV prezidentas viešai neigė šiuos pranešimus, teigdamas, kad niekada nekalbėjo apie Donbaso perdavimą Rusijai. Jis pareiškė, kad regionas turėtų likti toks, koks yra dabar, nes didžioji jo dalis vis tiek jau užimta. Šie pasisakymai sukėlė daug diskusijų, nes daugelis ekspertų juos vertina kaip netiesioginę paramą Maskvos interesams.
Neapibrėžta karo ateitis
Karo studijų instituto analitikai įspėja, kad bet kokios nuolaidos Rusijai dėl Donbaso gali paskatinti tolesnę agresiją. Ukraina išlieka pasiryžusi ginti savo teritorinį vientisumą nepaisydama nuovargio ir milžiniškų nuostolių. Šalies vadovai tvirtina, kad tik visiškas okupacijos pabaigimas gali reikšti tikrą taiką.
Tuo metu tarptautinė bendruomenė laukia, ar diplomatinės pastangos duos vaisių, ar šis konfliktas taps ilgu užsitęsusiu karu. Donecko klausimas išlieka pagrindiniu simboliu kovoje tarp agresijos ir nepriklausomybės, o jo sprendimas nulems visos Europos saugumo ateitį.
