Ketvirtadienį Kremliuje vykusios naujai paskirtų užsienio šalių ambasadorių skiriamųjų raštų įteikimo ceremonijos metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išreiškė apgailestavimą dėl dabartinės įtemptos Rusijos ir Europos santykių būklės.
Vis dėlto, kalboje jis visiškai atmetė bet kokią Maskvos atsakomybę dėl susiklosčiusios padėties ir kaltę dėl pablogėjusių ryšių suverė pačioms Europos valstybėms.
„Dialogas ir kontaktai – ir noriu pabrėžti, kad tai ne mūsų kaltė – buvo sumažinti iki minimalaus lygio tiek valstybiniu lygmeniu, tiek ekonomikos ir pilietinės visuomenės sluoksniuose“, – sakė V. Putinas.
Jis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu Rusijos dvišaliai santykiai su Europos šalimis yra „nepatenkinami“. Prezidentas išreiškė viltį, kad ateityje pavyks rasti kelią atgal į konstruktyvų bendradarbiavimą.
Verta pažymėti, kad V. Putinas visiškai nepaminėjo pagrindinės priežasties, dėl kurios nutrūko konstruktyvūs kontaktai tarp Maskvos ir Europos – 2022 m. vasarį Rusijos pradėta plataus masto invazija į Ukrainą. Nors karas lėmė griežtas Vakarų sankcijas Rusijai, politinį ir ekonominį izoliavimą bei didžiulį diplomatinį atšalimą, prezidentas bandė pateikti alternatyvią versiją.
Anot jo, Rusija esą lieka pasiryžusi siekti ilgalaikės taikos Ukrainoje, tačiau V. Putinas tvirtino, kad „tam yra pasirengę ne visi, taip pat ir Kyjive bei jį remiančiose sostinėse“. Ši pastaba akivaizdžiai nukreipta į Vakarų šalis, vis dar teikiančias karinę ir finansinę paramą Ukrainai, ginančiai savo teritoriją nuo agresoriaus. Pasak Putino, kol toks požiūris nesikeis, Rusija toliau sieks savo tikslų, nors nepatikslino, kas tie tikslai yra.
Ceremonijoje Kremliuje dalyvavo naujieji ambasadoriai iš įvairių šalių, įskaitant Prancūziją, Italiją, Švediją, Čekiją ir Šveicariją – valstybių, kurios po karo pradžios dažnai buvo kritiškos Rusijos veiksmams ir palaikė sankcijas. Nepaisant to, jų diplomatiniai atstovai liko Maskvoje, kur tęsia darbą įtemptoje tarptautinėje atmosferoje.
Tarp įteikusių skiriamuosius raštus buvo ir Talibano vyriausybės paskirtas Afganistano ambasadorius. Šia proga V. Putinas išreiškė paramą dabartiniam režimui Kabule, pažymėdamas, kad Rusija esą suinteresuota matyti Afganistaną kaip „vieningą, nepriklausomą ir taikią valstybę, kurioje nebūtų karo, terorizmo ir narkotikų kontrabandos“.
Primintina, kad 2025 m. liepą Rusija tapo pirmąja pasaulio šalimi, oficialiai pripažinusia Talibano valdymą, nors dauguma Vakarų valstybių šio režimo legitimumo nepripažįsta dėl žmogaus teisių pažeidimų, moterų teisių suvaržymų ir kitų rimtų pažeidimų.
Ši ceremonija ir V. Putino kalba išryškino ne tik Rusijos siekį parodyti, kad ji išlieka aktyvi tarptautinės politikos žaidėja, bet ir tai, kaip Kremlius vis dar bando kontroliuoti pasakojimą apie savo izoliacijos priežastis bei karo Ukrainoje padarinius.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
