Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo, kad Vokietijos sprendimas perduoti Ukrainai „Taurus“ raketas gali būti lemtingas momentas dvišaliams santykiams.
Anot jo, toks žingsnis būtų laikytinas tiesioginiu Vokietijos įsitraukimu į konfliktą, o Rusija į tai žiūrėtų kaip į priešišką aktą. Tuo pat metu Putinas pabrėžė, kad yra pasiruošęs tiesioginiam pokalbiui su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, jei tik šis norėtų.
Pasak Putino, net jei Vokietija perduotų Ukrainai „Taurus“ raketų kompleksus, tai nepakeistų situacijos fronte.
„Didesni žingsniai fronto linijoje yra neišvengiami. Net jei „Taurus“ būtų naudojami, tai nepakeistų karo eigos. Taip Vokietija tik sugriautų santykius su Rusija, bet nieko neišloštų“, – teigė jis.
Sprendimas, anot jo, priklauso nuo Vokietijos vyriausybės, kurią išrinko piliečiai.
„Kaip tai kitaip pavadinti, jei ne Vokietijos įsitraukimu į tiesioginį karą su Rusija?“, – klausimą kėlė Rusijos prezidentas.
Jis paragino Berlyną apsvarstyti šio sprendimo pasekmes ir pabrėžė, kad toks žingsnis tik dar labiau apsunkins jau ir taip įtemptus santykius tarp dviejų šalių.
Vis dėlto, Rusijos prezidentas išliko atviras dialogui.
„Jeigu kancleris nori paskambinti ir pasikalbėti – kaip jau esame sakę, mes neprieštaraujame kontaktams, priešingai – visada esame tam atviri“, – komentavo Putinas.
„Taurus“ yra švedų ir vokiečių bendros gamybos sparnuotosios raketos, skirtos orlaiviams. Jos gali smogti taikiniams iki 500 kilometrų atstumu ir yra ypač efektyvios prieš tvirtai įtvirtintus objektus, tokius kaip kariniai bunkeriai.
Merzo pozicijos pokyčiai ir Vokietijos sprendimas
Friedrichas Merzas per rinkimų kampaniją ne kartą tvirtino, kad jeigu taps kancleriu, Ukrainai bus perduoti „Taurus“ kompleksai. Tačiau įsitvirtinus valdžioje, šios pozicijos ėmė švelnėti, koalicijos viduje kilo nesutarimų, o situacija tapo vis mažiau aiški.
Galiausiai birželį Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius paskelbė, kad „Taurus“ nebus perduoti. Kaip viena pagrindinių priežasčių nurodytas nerimas dėl Kremliaus reakcijos.
Nepaisant to, Vokietijos parama Ukrainai nenutrūko, vietoj raketų Berlynas skyrė papildomą 2 milijardų eurų vertės karinę pagalbą.
Ši suma padės Ukrainai spartinti panašių raketų gamybą šalies viduje, taip sustiprinant vietinį gynybos potencialą.
Rusija atsitraukia iš senų susitarimų: „Tai priešiška Vokietijos politika“
Ketvirtadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad šalis nutraukia 1996 metais pasirašytą bendradarbiavimo sutartį su Vokietija dėl karinio-techninio bendradarbiavimo.
„Dabartinėmis sąlygomis šis susitarimas prarado savo reikšmę, nebeturi praktinio pritaikymo ir neatitinka realios dvišalių santykių būklės. Vokietijos vyriausybės politika yra priešiška, o jos ambicijos užsienio politikoje tiesiogiai kenkia Rusijos saugumui“, – teigiama oficialiame Rusijos URM pranešime.
Mainai tarp Rusijos ir Ukrainos – dar vienas žingsnis humanitariniame fronte
Tuo tarpu, nepaisant politinės įtampos, ketvirtadienį Rusija ir Ukraina paskelbė apie naują belaisvių mainų etapą. Pagal birželio pradžioje Stambule pasiektą susitarimą, abi šalys sutarė paleisti daugiau nei tūkstantį karių.
„Mūsų žmonės grįžo namo iš Rusijos nelaisvės“, – savo žinutėje socialiniuose tinkluose paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Nors tikslus apsikeitusių belaisvių skaičius kol kas neskelbiamas, tai jau kelintas žingsnis siekiant išlaikyti bent minimalų humanitarinį bendradarbiavimą karo akivaizdoje.
