2022 metų vasario 24 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė pradėti plataus masto karinę invaziją į suverenią valstybę, pažeisdamas visus tarptautinės teisės principus. Nors Maskva pateikė melagingus pretekstus apie tariamą denacifikaciją ir tautos apsaugą, pasaulis greitai suprato, kad tai buvo ciniškas bandymas perbraižyti Europos sienas.
Neseniai vykusiame Rusijos karinės pramonės komisijos posėdyje prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad šalis privalo toliau stiprinti gynybos pramonės pajėgumus, kad pasiruoštų būsimiems kariniams konfliktams.
Pasak jo, dabartinis ginkluotės ir technikos gamybos mastas yra per mažas, kad patenkintų realų poreikį. V. Putino teigimu, Rusijos gynybos gamyklos jau padvigubino kovinių priemonių, ryšio ir radijo elektroninės kovos sistemų gamybą.
Ukrainoje kovojanti kariuomenė per pastarąjį laikotarpį esą gavo 4 tūkst. šarvuotų transporto priemonių ir tankų, 180 orlaivių bei daugiau nei 1,5 mln. dronų, iš kurių apie 4 tūkst. yra valdomi per virtualios realybės FPV sistemas.
„Puikiai žinau, kaip ir daugelis čia susirinkusių, šių kovinių priemonių vis dar trūksta. Jos neužtenka“, – kalbėjo Putinas, pripažindamas, kad nepaisant gamybos mastų augimo, poreikis viršija pasiūlą.
400 gamyklų bus įtrauktos į plėtrą
Prezidentas paskelbė, kad šiais metais karinei pramonei keliami dar ambicingesni tikslai nei anksčiau. Gamybos plėtros programa apims daugiau nei 400 įmonių visoje šalyje.
Anot jo, tai būtina, norint prisitaikyti prie spartaus technologinės pažangos tempo ir pasirengti naujo pobūdžio ginkluotiems konfliktams.
Jis paragino paspartinti robotinių sistemų, nepilotuojamų jūrų laivų, jūrinių sistemų ir lazerinių ginklų, skirtų kovai su dronais ir orlaiviais, kūrimą bei gamybą. Taip pat pabrėžė būtinybę užbaigti kosminių palydovų grupuotės formavimą, skirtą visų rūšių žvalgybai iš orbitos.
Dirbtinis intelektas ir lietuviškas saugumas
V. Putinas taip pat pareiškė, kad Rusijos kariuomenės automatizuotų valdymo sistemų tobulinimui reikia naudoti vietinius, nuo išorės apsaugotus programinius produktus bei dirbtinio intelekto sprendimus.
Toks pareiškimas gali būti signalas apie tolesnį atotrūkį nuo Vakarų technologinių standartų ir izoliacijos gilinimą. Oficialiais „Rosstat“ duomenimis, pastaruosius dvejus metus su karine pramone susijusios šakos buvo vienintelės, kurios ženkliai augo.
Jų produkcija padidėjo net 50–70 proc., tapdama pagrindiniu viso pramonės augimo varikliu. Pavyzdžiui, 2023 metais paruoštų metalinių gaminių gamyba išaugo 28 proc., o 2024-aisiais – net 30,9 proc.
Kompiuterių, elektronikos ir optikos sektoriaus augimas atitinkamai siekė 36,2 ir 29,7 proc. Be karinių sektorių, Rusijos pramonė faktiškai stagnuoja nuo 2023 metų vidurio, šalies gamyba tik 2,9 proc. viršija prieš šešerius metus buvusį lygį.
Augimas pristabdys, bet tik oficialiai
Nepaisant dabartinio šuolio, Rusijos Ekonomikos ministerija savo artimiausių trejų metų prognozėje numato, kad gynybos sektorių plėtra sulėtės. 2025 metais prognozuojamas 2,5–5 proc. augimas, o 2026–2027 metams – 4,6–7,2 proc.
Tai gali reikšti ne faktinį augimo lėtėjimą, o bandymą slopinti signalus apie dar gilėjančią karo ekonomikos orientaciją. Nors Kremlius viešai kalba apie pažangą ir pasirengimą ateities karams, realybėje tai vis aiškesnis posūkis į totalinės militarizacijos kelią.
