Šiandien palydovinis internetas daugeliui pirmiausia siejasi su Elono Musko vystomu „Starlink“ projektu. Vis dėlto panašias palydovų konstelacijas planuoja ir kitos valstybės bei bendrovės. Savo sistemas kuria Kinija, taip pat „SpaceX“ konkurentė „Blue Origin“, neseniai pristačiusi „TeraWave“ tinklo idėją. Atsilikti nenori ir Rusija, kuri vysto analogišką sprendimą „Rassvet“ („Aušra“).
„Rassvet“ projektas skirtas palydoviniam internetui visoje Rusijos teritorijoje užtikrinti ir tapti alternatyva „Starlink“ sistemai. Projekto įgyvendinimui iš federalinio biudžeto numatyta apie 1,3 mlrd. JAV dolerių. Be to, privati bendrovė „Bureau 1440“ iki 2030 m. turėtų papildomai investuoti dar maždaug 4,3 mlrd. JAV dolerių.
Dar prieš kelis mėnesius Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovas teigė, kad pirmieji 16 „Rassvet“ palydovų į Žemės orbitą turėtų būti iškelti iki 2025 m. pabaigos. Iš pradžių būtent toks terminas ir buvo planuojamas, tačiau vėliau paaiškėjo, kad startas atidedamas ir numatomas tik 2026 metais.
Oficialios vėlavimo priežastys neskelbiamos. Neoficialiai kalbama, kad „Bureau 1440“ nespėjo užbaigti palydovų surinkimo darbų, tačiau pati įmonė tokius teiginius neigia.
„Rassvet“ – ne tik internetas, bet ir stebėjimo palydovai
Palydovinis internetas yra tik viena projekto dalis. Pagal planą šią paslaugą turėtų teikti daugiau kaip 900 palydovų, kuriuos iki 2035 m. ketinama iškelti į orbitą. Teigiama, kad 250 jų galėtų pradėti veikti jau kitais metais. Palyginimui, „Starlink“ tinklą šiuo metu sudaro daugiau kaip 9000 veikiančių palydovų, o jų skaičius nuolat didėja.
Be ryšio paslaugų, „Rassvet“ projekte numatyta į orbitą iškelti ir daugiau nei 100 stebėjimo (observacinių) palydovų. Jų paskirtis būtų kita: įvairūs Žemės paviršiaus ir atmosferos stebėjimo uždaviniai, taip pat galimai ir su karine paskirtimi susijusios funkcijos.
Vis dėlto tai, kad vėluojama paleisti net pirmuosius 16 palydovų, leidžia manyti, jog visa programa gali būti įgyvendinta ne pagal pirminį grafiką. Tikėtina, kad konstelacija pradės veikti vėliau, nei planuota, o dalis projekto etapų gali būti nukelta dar tolimesniam laikui.
Šiuo metu orbitoje yra tik šeši palydovai, paleisti per dvi „Bureau 1440“ eksperimentines misijas. Tai bandomieji aparatai, skirti technologijoms ir ryšio sprendimams testuoti, o ne visavertėms paslaugoms teikti.
„Starlink“ toliau agresyviai plečia savo tinklą
Tuo metu „SpaceX“ nuosekliai plečia „Starlink“ tinklą. Bendrovei neseniai suteiktas leidimas paleisti dar 7,5 tūkst. antrosios kartos palydovų. Be to, šiemet planuojama sumažinti dalies esamų palydovų orbitos aukštį, kad būtų pagerintos ryšio charakteristikos ir sumažinta susidūrimų su kosminėmis šiukšlėmis rizika.
Sprendimas koreguoti orbitas priimtas ir po incidento, kai vienas „Starlink“ palydovas buvo apgadintas, o vėliau numatyta, kad jis pateks į Žemės atmosferą ir visiškai sudegs. Tai įprasta praktika, padedanti mažinti kosminių šiukšlių kiekį orbitoje.
