Lietuva nusprendė: vienam garsiausių Rusijos reperių Ališeriui Valejevui, žinomam kaip Morgenshtern, bus draudžiama atvykti į šalį net dešimt metų. Sprendimas grindžiamas jo keliama grėsme nacionaliniam saugumui, o viskas prasidėjo dėl vieno koncerto, turėjusio įvykti Vilniuje lapkričio 29 dieną.
Renginio planai žlugo, kai Vilniaus meras Valdas Benkunskas kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją su prašymu įtraukti reperį į nepageidaujamų asmenų sąrašą. Savo motyvus jis išdėstė aiškiai – atlikėjas viešai neatsiribojo nuo diktatoriaus Vladimiro Putino, išreiškė jam simpatiją ir vengia atsakyti į politinius klausimus, tokius kaip Krymo aneksijos vertinimas.
„Negaliu ramiai stebėti, kaip žmogus, nesugebantis aiškiai atsakyti, kieno yra Krymas, ir viešai gerbiantis Putiną, planuoja koncertą Vilniuje. Ypač žinant, kad jis yra įtrauktas į Ukrainos Kultūros ministerijos sąrašą kaip keliantis grėsmę nacionaliniam saugumui“, – dar spalį savo rašte ministerijai pažymėjo Benkunskas.
Reperio reputacija kelia sumaištį visoje Europoje
Ališeris Valejevas šiuo metu gastroliuoja po Europą, tačiau jo vieši pasisakymai nuolat kelia diskusijas. Jis ne kartą yra pavadinęs diktatorių Putiną „kietu vyruku“, bet taip pat ragino siekti taikos po 2022 metų Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Tačiau jo pasisakymai apie Krymą kelia daugiausia aistrų. Morgenshternas yra sakęs, kad „Krymas priklauso krymiečiams“, kas ekspertų vertinimu – vengimas pripažinti Krymo aneksiją neteisėta ir neaiški pozicija, galinti būti panaudota Kremliaus propagandoje.
Nepaisant to, pats reperis dažnai patenka ir į konfliktus su Rusijos valdžia. Jam priskiriamos įvairios kontraversiškos pastabos, įskaitant kritiką dėl didelių išlaidų Pergalės dienos paradui. Dėl šios pozicijos Rusijos vyriausybė jį įtraukė į užsienio agentų sąrašą.
Nuo šlovės iki tremties – ne viena byla ir atšaukti koncertai
Valejevas Rusijoje sulaukė tyrimų dėl galimo narkotikų platinimo – nors byla plačiau nekomentuojama, jos fone buvo atšaukti keli koncertai, o pats atlikėjas paliko šalį.
Nuo tada jis gyvena užsienyje, tačiau net ir svetur toliau kursto viešus ginčus – tiek dėl savo kūrybos, tiek dėl viešų pasisakymų, kuriuose nuolat žaidžia su politika, provokacijomis ir ironija.
Lietuva šiuo atveju pasinaudojo Migracijos departamento suteikta teise neįsileisti asmenų, kurie laikomi grėsme viešajai tvarkai ar saugumui. Tokia priemonė buvo taikyta jau ne vienam veikėjui, palaikančiam Rusijos agresyvią politiką ar netiesiogiai ją pateisinančiam.
Ne žodžio apie cenzūrą – šis atlikėjas neša grėsmę, o ne muziką
Sprendimas uždrausti Morgenshternui įvažiuoti į Lietuvą nekelia jokių abejonių tiems, kurie supranta, kokiais metodais veikia Kremlius. Šiandien, kai Rusija brutaliai puola Ukrainą, kiekvienas žodis, gestas ar net neutrali poza tampa politiniu pareiškimu. O šiuo atveju kalbame apie žmogų, kuris ne tik neskuba pasmerkti režimo nusikaltimų, bet dar ir viešai žavisi autoritariniu vadovu.
Vadinti tai cenzūra reikštų sąmoningai ignoruoti grėsmes, kurias tokie veikėjai kelia. Morgenshternas nėra tik dainos ir socialinių tinklų ažiotažas. Tai persona, kurią naudojasi propaganda, maskuodama imperines ambicijas per popkultūros rūbą.
Jaunimui jis pristatomas kaip maištininkas, bet iš tiesų – tik dar viena figūra, skleidžianti „neutralią“ poziciją, kuri naudingiausia pačiam Kremliui. Savaime suprantama, kad dalis publikos, ypač jaunesnė, norėtų atskirti meną nuo politikos.
Tačiau tokie laikai jau praėjo, kai bombos krenta ant gyvenamųjų namų, tylėjimas ar mįslingi pasisakymai tampa pasirinkimu. Ir ne bet kokiu, o būti kitoje barikadų pusėje.
Todėl klausimas ne apie žodžio laisvę, o apie sveiką valstybės gynybinį refleksą. Lietuva turi teisę ir pareigą gintis nuo visų, kurie galimai prisideda prie autoritarinių režimų įtakos sklaidos.
Morgenshternas yra būtent toks atvejis. Ne šiaip atlikėjas, o informacinio karo dalyvis, net jei pats to viešai ir nepripažįsta. Lapkričio pabaigoje Vilniuje nebus šio koncerto ir tai yra geras ženklas. Tai ženklas, kad Lietuva dar turi stuburą.
