„Qualcomm“ svarsto sudėtingus geopolitinius veiksnius, susijusius su galimu „Intel“ įsigijimu, ir greičiausiai palauks, kol lapkritį įvyks JAV prezidento rinkimai, prieš priimdama bet kokius sprendimus.
Pagrindinis veiksnys yra tai, kad naujoji prezidento administracija aiškiau apibrėžtų antimonopolinę politiką, nes toks milžiniškas dviejų lustų gamintojų susijungimas būtų intensyviai tikrinamas reguliavimo institucijų.
Šios dvi kompanijos kurios abi kuria itin svarbias puslaidininkių technologijas, kuriomis varomos visos priemonės – nuo išmaniųjų telefonų iki elektrinių transporto priemonių – sujungimas neabejotinai pakeistų pramonę. Tačiau dėl to galėtų kilti konkurencijos problemų tiek šalies viduje, tiek užsienyje, ypač Kinijoje.
Kadangi JAV ir Kinijos santykiai tebėra trapūs, teigiama, kad „Qualcomm“ nori, kad politinė situacija stabilizuotųsi, prieš planuodama tolesnius veiksmus.
Antimonopoliniai reikalavimai buvo lemiamas veiksnys, kai „Qualcomm“ rugsėjo mėnesį surengė neoficialias derybas su Kinijos reguliavimo institucijomis, siekdama gauti preliminarią nuomonę dėl galimo sandorio. Kol kas jokių atsiliepimų nepateikta, nes pareigūnai laukia, ar gamintojas pirmiausia pateiks oficialų pasiūlymą.
Be to, „Intel“ atlieka pagrindinį vaidmenį Amerikos savarankiškumo mikroschemų gamybos srityje, teikdama didelę finansinę paramą. Todėl būtų labai svarbu užtikrinti politinę paramą.
Šių metų pradžioje „Intel“ atskleidė nuviliančius finansinius duomenis ir prognozes, kurios labai neatitiko Volstryto lūkesčių. Dėl šių sunkumų prasidėjo didžiulė reorganizacija, o generalinis direktorius Patas Gelsindžeris įsipareigojo skirti daugiau nei 18 mlrd. eurų, kad iki 2025 metų atgautų procesų lyderio pozicijas. Tačiau tokio masto pertvarkoms reikia laiko ir pinigų.
Siekdama kompensuoti nuostolius, „Intel“ sausio mėnesį paskelbė, kad iki 2024 metų restruktūrizuodama visame pasaulyje panaikins apie 15 tūkst. darbo vietų.
