Radinys Lenkijoje nustebino visus: tiesiant greitkelį aptiktas neįtikėtinas lobynas
Tiesiant greitojo eismo kelią rytų Lenkijoje statybos netikėtai virto milžinišku archeologinių tyrimų projektu. Ekspresinio kelio S17 atkarpoje, einančioje per Zamostės kraštą, mokslininkai užfiksavo įspūdingą atradimą – identifikuota daugiau nei 100 tūkst. archeologinių radinių. Jų chronologija apima itin platų laikotarpį: nuo priešistorės iki pokario metų.
Radinių mastas stebina ne tik kiekiu, bet ir įvairove. Archeologai aptiko keramikos šukių, titnaginių ir akmeninių įrankių, taip pat ištisus gyvenviečių kompleksus bei kapinynus.
Ypač didelio susidomėjimo sulaukė neolito laikotarpio kapai ir senųjų gyvenviečių pėdsakai, leidžiantys atkurti žmonių gyvenimą prieš kelis tūkstančius metų.
Tarp radinių pasitaikė ir mamuto liekanų, kurių amžius gali siekti net keliasdešimt tūkstančių metų. Tokie atradimai primena, kokios gyvūnų rūšys kadaise gyveno šiose teritorijose.
Archeologiniai darbai pradėti dar iki realių kelio statybų – 2024 metų rudenį. Nuo pat pradžių tyrimai vykdyti neįprastai dideliu mastu: vietoj įprastų, nedideles teritorijas apimančių kasinėjimų šįkart buvo tiriami plotai, siekiantys net kelis hektarus. Tai leidžia mokslininkams analizuoti ne pavienius objektus, o visus gyvenviečių darinius su sodybomis, ūkiniais pastatais, šuliniais ir kapinynais.
Daugiausia radinių aptikta tokiose vietovėse kaip Labunė, Barchaczów, Tarnawatka, Bełżec ir Lubycza Królewska. Būtent ten ekspertai rado dešimtis tūkstančių keramikos fragmentų ir įrankių, liudijančių nenutrūkstamą gyvenimą nuo neolito, per bronzos amžių, iki viduramžių ir naujųjų laikų.
Itin vertingais laikomi ankstyvųjų viduramžių kapinynai, įskaitant degintinius kapus, datuojamus VII ir VIII amžių sandūra. Tokie radiniai laikomi svarbiais, siekiant geriau suprasti slavų įsikūrimo pradžią šioje Lenkijos dalyje.
Atradimai neapsiriboja vien seniausiais laikotarpiais. Tyrimų metu taip pat aptikta ir gerokai vėlesnės istorijos pėdsakų – gynybinių įtvirtinimų liekanų bei daiktų, susijusių su pokariu. Tai rodo, kad būsimos trasos teritorija buvo naudojama praktiškai be didesnių pertrūkių tūkstančius metų.
Specialistai pabrėžia, kad tokios infrastruktūros investicijos archeologijai yra itin reikšmingos: jos suteikia galimybę atlikti plačios apimties tyrimus ir surinkti gausų medžiagos kiekį.
Vėliau ši medžiaga detaliai analizuojama – nustatomas amžius, gamybos technikos, kultūrinis kontekstas. Dėl to regiono istoriją galima atkurti kur kas tiksliau nei atliekant tik pavienius, nedidelius kasinėjimus.
Taip pat akcentuojama, kad archeologiniai darbai reikšmingai nestabdo pačios kelio statybos. Tyrimai yra integrali investicijos dalis ir vykdomi prižiūrint paveldo apsaugos specialistams.
