Stulbinamu atradimu, leidusiu įminti beveik šimtmetį mokslo pasaulį gluminusią archeologinę mįslę, Egipto ir JAV tyrėjų grupė Hermopolyje aptiko seniai prarastą viršutinę 7 metrų aukščio faraono Ramzio II statulos dalį. Taip pavyko sujungti du monumentalius vienos žymiausių Senovės Egipto figūrų skulptūros fragmentus ir atverti naujas galimybes tyrinėti Naujosios karalystės laikotarpio monumentaliąją dailę bei paveldo išsaugojimo problemas.
Apatinė statulos dalis buvo rasta dar 1930 metais vokiečių archeologo Giunterio Roderio netoli El Ašmuneino, ant Nilo kranto, toje vietoje, kur kadaise stovėjo senovinis Chmnu miestas. Romos laikotarpiu jis buvo pervadintas į Hermopolis Magna.
Beveik šimtą metų milžiniška Ramzio II figūra, garsėjusi faraono karinėmis žygiais ir monumentaliais statybų projektais, liko tarsi „perpus perpjauta“. 2024 metų kovą tarptautinė archeologų komanda, dirbusi itin sudėtingomis hidrogeologinėmis sąlygomis, aptiko ilgai ieškotą viršutinę paminklo dalį.
Pasak Kolorado universiteto Boulderyje klasikinės filologijos docentės Iwonos Trnka-Amrein, šis radinys buvo išskirtinis ir labai rizikingas – vietovė yra pavojingai arti Nilo, o aukštas gruntinio vandens lygis, ypač po Asuano užtvankos statybos, kėlė rimtų grėsmių archeologinių medžiagų išlikimui.
Pasak tyrėjos, viena didžiausių Hermopolio problemų yra būtent artumas Nilui: po užtvankos pastatymo gruntinis vanduo tapo milžiniška bėda, todėl nebuvo jokios garantijos, kad akmuo bus išlikęs pakankamai geros būklės – kartais randamas smiltainis būna virtęs tiesiog biriu smėliu, o klintis – iki galo suirusi.
Vis dėlto, nepaisant šių pavojų, komanda aptiko viršutinę statulos dalį stulbinamai geros būklės. Ant jos išliko originalių mėlynų ir geltonų pigmentų pėdsakai – tai suteikia itin retą galimybę įsivaizduoti pirminę, ryškiai polichrominę skulptūros išvaizdą. Viršutinėje dalyje Ramzis II pavaizduotas su karališkais regalijomis, dėvintis galvos apdangalą, papuoštą ureju – šventa kobra, simbolizuojančia dieviškąją valdžią.
Atradimas, kuriam ruoštasi metus, bet jis vis tiek nustebino
Nors jau seniai buvo manoma, kad šioje vietovėje gali slypėti ir kiti prarastos skulptūros fragmentai, pats radinys archeologams tapo netikėta staigmena. Tyrėjai pripažįsta žinoję, kad statulos dalis teoriškai galėjo būti šiame rajone, tačiau specialiai jos neieškojo, nes buvo galima ir tai, kad fragmentas seniai sunykęs arba nukeltas į kitą vietą.
Kasimo darbai, prasidėję 2024 metų kovą, yra dalis platesnio Hermopolio tyrimų projekto. Šis miestas istoriškai garsus gausiomis Ptolemėjų, Romos ir Senosios karalystės laikotarpio griuvėsių liekanomis. Kasinėjimai, vykdomi bendradarbiaujant su Egipto turizmo ir senienų ministerija, skirti miesto urbanistinei struktūrai ir ritualinei architektūrai dokumentuoti.
Viršutinė statulos dalis buvo aptikta gulinti veidu žemyn tikroje dumblėtoje žemėje, todėl iš pradžių buvo visiškai neaišku, ar pavyks ją iškelti nesuskeldėjusią ir nesuirusią. Išlikę ryškūs dažų pėdsakai leidžia manyti, kad skulptūrą nuo paties agresyviausio vandens ir erozijos poveikio galėjo apsaugoti ją dengę griuvėsiai bei nuosėdos, šimtmečius slėpusios paminklą nuo tiesioginio poveikio.
Atradimas oficialiai užfiksuotas ir paskelbtas 2024 metų balandį Kolorado universiteto Boulderyje Menų ir mokslų koledžo, kuris ir vadovavo kasinėjimams.
Kelias į Ramzio II statulos „sugrąžinimą į vieną kūną“
Šiuo metu jau rengiami konkretūs planai vietoje, El Ašmuneine, vėl sujungti dvi beveik šimtmečiu atskirtas statulos dalis. Egipto projekto bendraautorius Basemas Gehadas pateikė oficialų 7 metrų aukščio skulptūros atkūrimo pasiūlymą. Jei projektas bus įgyvendintas, tai taps viena aukščiausių išlikusių Ramzio II statulų, aptiktų šioje vietovėje. Trnka-Amrein įsitikinusi, kad pasiūlymas bus patvirtintas ir abi skulptūros pusės vėl stovės drauge.
Statulos sujungimas turėtų tapti itin ryškiu orientyru būsimiesiems Hermopolio tyrimams, istorijos sklaidai ir kultūrinio turizmo plėtrai regione. Išlikę polichromijos pėdsakai taip pat atveria dideles galimybes cheminiams ir technologiniams tyrimams, kurie gali papildyti vykstančias diskusijas apie spalvų naudojimą egiptietiškoje monumentaliojoje skulptūroje – tai sritis, kuri vis dar aktyviai nagrinėjama mokslininkų.
Kitame Afrikos regione archeologai aptiko maždaug prieš 9500 metų sukrautą laidojimo laužą. Šis radinys leidžia naujai pažvelgti į senųjų medžiotojų-rankiotojų bendruomenių socialinį sudėtingumą. Laužas, rastas uolų priedangoje prie Horos kalno šiaurės Malavyje, laikomas seniausiu pasaulyje žinomu kremacijos pavyzdžiu, kuriame aptikti suaugusio žmogaus palaikai.
Manoma, kad tai seniausias patvirtintas tyčinės kremacijos atvejis Afrikoje ir pirmasis tokio tipo radinys, tiesiogiai susijęs su medžiotojų-rankiotojų bendruomenėmis šiame žemyne.
