Saulėgrąžų aliejus – vienas populiariausių augalinių aliejų, spaudžiamas iš saulėgrąžų sėklų. Jis laikomas vitamino E ir naudingųjų riebalų rūgščių šaltiniu. Dažniausiai sutinkami du šio aliejaus tipai: rafinuotas dezodoruotas ir nerafinuotas.
Rafinuotas aliejus dėl aukštesnės dūmijimo temperatūros (apie 232 °C) paprastai naudojamas kepimui ir kepinių gamybai. Tuo tarpu nerafinuotas labiau tinka salotoms ir kitiems šaltiems patiekalams, nes kaitinamas jis greitai ima svilti – dažniausiai jau 107–160 °C temperatūroje.
Dietologė Svitlana Fus socialiniame tinkle „Instagram“ paaiškino, kodėl nereikėtų kepti saulėgrąžų aliejuje aukštoje temperatūroje. Pasak jos, 180–200 °C kaitinamas aliejus dėl jame esančios linolo rūgšties greitai oksiduojasi ir gali formuoti toksiškus aldehidus, pavyzdžiui, 4-HNE, kurie ilgainiui gali kauptis organizme.
Teigiama, kad šios medžiagos gali būti pavojingos įvairioms organizmo sistemoms: širdies ir kraujagyslių sistemai (didindamos aterosklerozės riziką), plaučiams (dirgindamos kvėpavimo takus), nervų sistemai (galimai veikdamos smegenų veiklą ir pažintines funkcijas). Be to, jos siejamos su oksidaciniu ląstelių pažeidimu, kuris gali skatinti uždegiminius procesus.
Vis dėlto pabrėžiama, kad rafinuotą saulėgrąžų aliejų galima naudoti trumpam kepimui ant vidutinės ugnies, o dar geriau – troškinimui. Vidutinėje temperatūroje jis geriau išlaiko savybes ir rečiau sudaro nepageidaujamus oksidacijos produktus.
Salotoms ir šaltiems patiekalams rekomenduojama rinktis aliejus, kurie nėra kaitinami: nerafinuotą saulėgrąžų aliejų ar šalto spaudimo aliejus. Tarp jų dažnai minimi aukščiausios kokybės alyvuogių aliejus „extra virgin“, linų sėmenų, moliūgų sėklų ar sezamų aliejus – jie geriausiai išlaiko naudingąsias savybes vartojami nekaitinant.
