Izraelis artėja prie naujos gynybos eros: šalia gerai žinomos „Geležinės kupolo“ sistemos diegiama kovinė lazerinė sistema „Iron Beam“ („Geležinis spindulys“). Tai pirmoji pasaulyje tokio masto praktinė aukštos energijos lazerinio ginklo realizacija, galinti labai pigiai neutralizuoti raketas, dronus ir artilerijos sviedinius.
Izraelio gynybos ministerija paskelbė, kad naujoji lazerinė sistema „Iron Beam“ sėkmingai įveikė svarbiausius bandymus, patvirtinusius jos galimybes realiomis sąlygomis. Sistemą sukūrė bendrovė „Rafael“. Ji klasifikuojama kaip aukštos energijos lazerinio ginklo sistema (HELWS) 100 kW galios.
Tokia galia leidžia neutralizuoti įvairius taikinius atstumu nuo kelių šimtų metrų iki maždaug 10 kilometrų. „Iron Beam“ skirta naikinti artilerijos sviedinius, bepiločius orlaivius, raketas ir kitus ore skriejančius taikinius.
Lazerinė sistema bus integruota į jau veikiančią „Geležinės kupolo“ architektūrą ir taps paskutine artimo nuotolio gynybos linija nuo Irano, „Hamas“ ir kitų priešininkų atakų. Jos užduotis – numušti žemai ir santykinai lėtai skrendančias grėsmes, kurios praslysta pro kitus gynybos sluoksnius arba yra ekonomiškai neefektyvios naikinti brangiomis raketomis.
Lyginant su „Geležine kupolu“ – milžiniška ekonomija
Vienas didžiausių „Iron Beam“ privalumų – išskirtinai mažas naudojimo kaštas. Skirtingai nuo raketų, kurioms reikia sudėtingos gamybos grandinės, lazeriui pakanka elektros energijos.
Skaičiuojama, kad vieno „šūvio“ iš aukštos energijos lazerio kaina gali siekti vos keliasdešimt zlotų (arba panašią sumą eurais), tai yra keliasdešimt ar kelis šimtus kartų pigiau už perimamo taikinio vertę.
Palyginimui, viena „Geležinės kupolo“ raketa „Tamir“ kainuoja apie 50 000 JAV dolerių. Tai reiškia, kad „Iron Beam“ yra ypač patrauklus sprendimas neutralizuojant pigius, bet masiškai naudojamus taikinius, tokius kaip improvizuotos raketos, minos ar komerciniai dronai.
Kodėl lazeriniai ginklai laikomi karo ateitimi?
Lazerinę ginkluotę sudaro itin stipriai sufokusuotos šviesos pluošto sistemos, kurių energija veikia tiesiogiai taikinį. Ši technologija ypač tinkama kovoti su pigiais masiniais ginklais, tokiais kaip dronų spiečiai ar gausūs reaktyvinės artilerijos užtvarai.
Pagrindinis tokių sistemų pranašumas – kaštų ir efekto santykis. Už energijos kainą, kuri gali sudaryti vos keliasdešimt zlotų, lazeris sugeba sunaikinti taikinius, kurių vertė siekia tūkstančius ar net milijonus dolerių. Bendrai vertinant, tiek energijos gamyba ir saugojimas, tiek pačios sistemos eksploatacija gali būti pigesnė nei nuolat gaminti ir paleisti raketas.
Būtent dėl to į aukštos energijos lazerius vis aktyviau investuoja viso pasaulio galybės – JAV, Kinija, Rusija, taip pat ir Ukraina, kuri kuria savo lazerinės gynybos sistemas dronams ir raketoms numušti.
Aukštos energijos lazeriai ir žemesnės galios sistemos
Kalbant apie aukštos energijos lazerinį ginklą, dažniausiai turima omenyje itin koncentruotas ir galingas šviesos pluoštas, galintis termiškai pažeisti ar išlydyti medžiagas. Tokios sistemos realiai „išdega“ skylę korpuse, sparne ar bakuose, kol taikinys tampa nevaldomas arba suyra.
Tačiau kariniais tikslais gali būti naudojami ir mažesnės galios lazeriai. Nors jie nebūtinai „sudegina“ taikinį, jie gali būti skirti:
- optronicės ir žvalgybos sistemų apakimui ar sutrikdymui,
- taikiklių, jutiklių ir kamerų „išdegimui“,
- laikinam priešo sistemų darbo paralyžiavimui.
Todėl lazerinė ginkluotė yra ne tik fizinio naikinimo priemonė, bet ir efektyvus būdas sutrikdyti priešo situacijos suvokimą ir taikinių nustatymą.
Įdiegus „Iron Beam“, Izraelio daugiasluoksnė priešraketinė ir priešlėktuvinė gynyba taps dar tankesnė. „Geležinė kupolas“ ir kitos sistemos toliau perims stambesnius, brangesnius ir didesnio nuotolio taikinius, o „Iron Beam“ perims pigias masines grėsmes, kurių iki šiol ekonomiškai nebuvo verta numušinėti raketomis.
Jei ši sistema pasiteisins realiame konflikte, galima tikėtis, kad artimiausiais metais lazeriniai ginklai taps ne išimtimi, o standartu daugelyje pasaulio armijų – tiek sausumoje, tiek jūroje, tiek ore.
