Laikas.lt
Ventė Viteikaitė
Atiranda vis daugiau būdų, padedančių suvaldyti stresą. Vienas jų – rusų psichologo Hasajaus Alijevo išrastas metodas „Raktas“. „Šis metodas itin efektyvus ir greitas, jo sėkmė – natūralių organizmo būdų kovoti su stresu panaudojimas“, – teigė Lolita Misiūnaitė, H. Alijevo mokinė ir jo sukurtos metodikos trenerė Lietuvoje.
Lolitos Misiūnaitės asmeninio albumo nuotr.
„Rakto“ metodą H. Alijevas atrado dirbdamas su rusų kariais bei kosmonautais. Jis keletą metų stebėjo stresinėse situacijose esančius žmones ir tyrinėjo, kas streso metu vyksta su jų kūnais. Jis pastebėjo, kad stresinėse situacijose žmonės ima atlikti įvairius monotoniškus judesius – stuksena pirštais, supa koją, linguoja. Jis nutarė pritaikyti ši atradimą kuriant mechanizmą, padedantį atgauti pusiausvyrą ištikus krizei.
„Kurį laiką atliekant monotoniškus ritmingus judesius organizmas harmonizuoja. Ėjimas, bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas – kaip mat pakelia nuotaiką“, – pasakojo L. Misiūnaitė. Pasak moters, streso metu organizmas pagamina energijos perteklių, kurio nepanaudojus savijauta gali dar labiau pablogėti. H. Alijevas domėjosi hipnoze, meditacija, archajiškomis Rytų šalių mankštomis. Sujungęs šių sričių žinias su savo paties atradimais mokslininkas sukūrė 5 pratimus, kurie vos per kelias minutes padės pasijusti geriau.
„Šiuos pratimus galima daryti bet kokia tvarka ir nesvarbu kiek laiko – praktikuodami juos žmonės pasijaučia geriau jau po kelių akimirkų“, – aiškino „Rakto“ trenerė. Jei kuris pratimas nepatinka – galima jį praleisti. Anot L. Misiūnaitės, šiuos pratimus labai tinka atlikti prieš darbo pokalbį, egzaminą, pasimatymą. Moters bendradarbiai jau nebekreipia dėmesio, kai ji, ruošdamasi svarbiam susitikimui, biure ima sukiotis į šonus ir mojuoti rankomis. „Rakto“ mankšta tinka ir profilaktikai – net ir jaučiantis gerai verta skirti jai laiko.
Šie pratimai – labai paprasti, juos daryti nereikia lankstumo, jėgos ar specialaus pasiruošimo. „Pratimai atliekami stovint, kvėpuojama lygiai, fizinės pastangos turi būti minimalios, galvojama apie tai, apie ką galvojasi. Idealu, jei žmogus įeina į tokią būseną, kad net pamiršta, jog daro pratimą“, – instruktavo pašnekovė.
1. „Rankų suvedimas“
Rankas pakelti į pečių aukštį ir vesti priešais save, kol kumščiai lengvai susiduria, tada vėl išskėsti, vėl suglausti. Daryti per daug neskubant vienodu ritmu.
2. „Rankų levitacija“
Tvirtai atsistojus sukinėtis tai į kairę, tai į dešinę, rankos atpalaiduotos ir lengvai „skraido“ su kiekvienu pasisukimu.
3. „Savęs apkabinimas“
Rankas atmesti atgal, tada sukryžiuoti priekyje save apkabinant ir lengvai trinktelint per mentis.
4. „Slidininkas“
Rankas atmesti atgal, o tada sulenkiant kelti į viršų, tarsi čiuožiant slidėmis. Kaskart atmetant rankas atgal pasistiebiama ant kojų pirštų.
5. „Galvos atlošimas“
Galvą kiek galima atlošti atgal ir lengvai pasukioti kaklą, tada nusilenkti į priekį ir vėl atsilošti.
„Raktas“ trenerė Lolita Misūnaitė pabrėžia, kad iš tikro pats organizmas parodo, kaip kovoti su stresu, tad reikia atidžiai jį stebėti.
