Vladimiro Putino baimė XXI amžiaus technologinėms naujovėms pasmerkia Rusiją atsilikti nuo pirmaujančių pasaulio valstybių, teigia britų leidinys „The Times“.
Leidinio vertinimu, Putinas yra „rašiklio ir popieriaus žmogus“: jis neturi išmaniojo telefono ir nesinaudoja internetu. Savo valdžios sistemą diktatorius esą valdo pasitelkdamas šifruotus stacionarius telefonus, veikiančius per specialiąsias ryšio linijas. Tuo pat metu kitose šalyse ministrai valstybės politiką derina bendraudami išmaniaisiais telefonais ir naudodamiesi komercinėmis susirašinėjimo programėlėmis.
Tokiame kontekste, anot leidinio, nestebina, kad Rusija, vadovaujama technologiškai konservatyvaus lyderio, atsilieka nuo konkurentų dirbtinio intelekto plėtros lenktynėse.
„The Times“ remiasi Stanfordo universiteto tyrimu, kuriame Rusija pagal bendrą dirbtinio intelekto industrijos pajėgumą užėmė 28-ą vietą iš 36 vertintų šalių. Jungtinės Valstijos, Kinija ir Indija atsidūrė atitinkamai pirmoje, antroje ir trečioje vietose. Net gerokai mažesnės valstybės, tokios kaip Liuksemburgas, Belgija ir Airija, šiame sąraše pasirodė geriau nei Rusija.
Putino režimo požiūris į šiuolaikines technologijas, pasak leidinio, ryškiai kontrastuoja su Sovietų Sąjungos vadovų politika — nuo Lenino plataus masto elektrifikacijos programos XX a. trečiajame dešimtmetyje iki išskirtinių pokario SSRS pasiekimų kosmoso tyrimų srityje.
Technologinė pažanga buvo neatsiejama sovietinio projekto dalis: ji laikyta priemone spartinti industrializaciją ir sėkmingai konkuruoti Šaltojo karo sąlygomis. Jei sovietų lyderiai aiškiai matė palydovų ar branduolinio arsenalo privalumus, Putinas, „The Times“ vertinimu, į XXI amžiaus skaitmenines inovacijas žiūri kaip į grėsmę savo valdžiai ir ne kartą yra pavadinęs internetą „CŽV projektu“.
Leidinys taip pat atkreipia dėmesį į laipsnišką skaitmeninių laisvių siaurinimą Rusijoje, įskaitant globalių socialinių tinklų draudimą ir blokavimą. Anot straipsnio, požymiai rodo, kad Kremlius ir toliau ribos rusų prieigą prie informacijos, o tai tampa rimta kliūtimi šalies technologinei raidai.
„Vyriausybė [Rusijoje] formuoja kultūrą, kuri iš esmės labai agresyviai priešinasi technologiniam progresui. Dirbtinio intelekto ir aukštųjų technologijų plėtra apskritai reikalauja daugybės nepriklausomų startuolių ir palankaus investicinio klimato. Tačiau Rusijoje įmonės bijo investuoti į naujas technologijas“, — teigia Rusijos ekonomistas, Europos analizės ir strategijų centro bendraįkūrėjas Vladislavas Inozemcevas.
„The Times“ pažymi, kad vien 2022 metais iš Rusijos išvyko apie 100 tūkstančių IT specialistų — maždaug kas dešimtas šios srities darbuotojas. Be to, Vakarų sankcijos gerokai apsunkino pažangioms technologijoms reikalingų komponentų įsigijimą.
Cenzūra Rusijoje
Rusijoje, kartu su pasirengimu galimai izoliuoti Runetą nuo pasaulinio interneto, svarstoma toliau stiprinti interneto kontrolę, įskaitant visišką naudotojų deanonomizaciją.
Valstybės Dūmos Informacinės politikos komiteto pirmininko pavaduotojas Andrejus Svincovas siūlo įvesti privalomą visų interneto naudotojų identifikavimą pagal pasą. Jis tvirtina, kad būtina „išvalyti“ tinklą nuo anoniminio turinio, botų, vadinamųjų botų fermų ir masinės turinio generacijos.
Jo manymu, šiam tikslui reikėtų priimti atskirą įstatymą „apie sąžiningą, švarų ir legalų internetą“, kuris leistų vienareikšmiškai nustatyti kiekvieno pranešimo autoriaus tapatybę. Tokios priemonės, anot deputato, padėtų kovoti su manipuliacijomis, patyčiomis, sukčiavimu, nusikaltimais ir reketu internete.
