Pastaraisiais metais vis daugiau diskutuojama, kokią įtaką dirbtinis intelektas (DI) turės darbo rinkai. Nuo automatizuotų gamyklų iki teksto kūrimo įrankių, tai vis dažniau girdime, kad algoritmai gali pakeisti žmogų. Tačiau ar tai tiesa visose srityse?
Amerikiečių rašytoja ir žurnalistė Rana Foroohar, dirbanti dienraščio „Financial Times“ feljetoniste, nusprendė tai patikrinti pati. Ji atliko eksperimentą, siekdama suprasti, ar dirbtinis intelektas galėtų parašyti knygos skyrių jos vietoje.
Atsakymas, kurį autorė pateikia po bandymo, yra aiškus. Ji įsitikino, kad nors DI geba apdoroti informaciją ir ją apibendrinti, tačiau trūksta to, kas tekstą padaro žmogišku, tai tono, įtampos, originalumo ir stiliaus.
Eksperimentas su „ChatGPT“
R. Foroohar pasitelkė „ChatGPT“, kad šis pabandytų sukurti pirmąjį jos knygos skyrių. Įrankiui ji perdavė jau parašytų knygų ištraukas, skyriaus konspektą bei išsamią bibliografiją. Procesas užtruko beveik dvi paras, kol sistema pateikė parengtą tekstą.
Nors rezultatas buvo sklandus, autorė pastebėjo esminius skirtumus. Dirbtinis intelektas itin tiksliai atsako į užduotus klausimus, tačiau nesugeba perteikti žmogui būdingos kūrybinės kibirkšties. Pasak jos, mašininiai tekstai yra pernelyg vienodi ir neturi unikalios minties krypties.
Eksperimentą padėjo organizuoti pažįstamas technologas, parengęs specialų darbo su DI šabloną. Vis dėlto autorė pabrėžė, kad net ir su tokia pagalba tekstas negali prilygti žmogaus kūrybai.
DI privalumai ir trūkumai
Didžiausia dirbtinio intelekto stiprybė, anot R. Foroohar, yra gebėjimas greitai apibendrinti tyrimus, ataskaitas ar analizuoti duomenis. Tokiose užduotyse DI gali sutaupyti daug laiko ir palengvinti kasdienę žurnalistų veiklą.
Tačiau tikrasis iššūkis prasideda ten, kur reikia įžvalgos, originalaus kampo ar pasakojimo atmosferos. R. Foroohar pabrėžia, kad DI nesupranta, kaip sukurti tinkamą emocinę įtampą ar pasiekti skaitytojo širdį. Būtent šios savybės ir yra svarbiausios gerame tekste.
Moksliniai tyrimai patvirtina šias įžvalgas. Masačusetso technologijos instituto atliktas tyrimas, apėmęs 54 rašytojus, parodė, kad su DI sukurti tekstai yra vienodesni, o juose trūksta originalių minčių. Net 83 proc. eksperimentuose dalyvavusiųjų, naudodamiesi DI, negalėjo cituoti savo pačių darbų.
Žurnalistika ir „žmogiškasis faktorius“
Feljetonistė pažymi, kad svarbiausias skirtumas tarp DI ir žmogaus, tai gebėjimas pastebėti detales realiame pasaulyje. Žurnalistas dirba vietoje, stebi žmonių elgesį, pagauna netikėtas akimirkas, kurios suteikia tekstui gyvybės.
„Kiekvienas geras rašytojas žino, kad tikros istorijos slypi mažose detalėse, tai kai pašnekovas nusuka akis ar nusišypso“, teigia R. Foroohar. Dirbtiniam intelektui tokių niuansų pagauti neįmanoma.
DI taip pat sunkiai atskiria, kas yra iš tiesų svarbu platesniame kontekste. Jam trūksta patirties, kuri leidžia suprasti, kokia tema verta išplėtoti, o kokia tėra šalutinė pastaba.
Dirbtinio intelekto istorija
Nors ši technologija atrodo kaip pastarųjų metų naujovė, mokslininkai dirbtiniu intelektu domisi jau nuo XX amžiaus vidurio. Naujausia „ChatGPT“ versija, kurią išbandė R. Foroohar, buvo išleista 2025 metų rugpjūčio 7 dieną.
Šiuo metu DI įrankiai gali ne tik rašyti tekstus, bet ir kurti vaizdus, muziką, vaizdo įrašus, versti bei apibendrinti informaciją. Vis dėlto kūrybinėje bendruomenėje tokios technologijos sulaukia daug kritikos, nes kyla klausimų dėl originalumo ir autorių teisių.
R. Foroohar eksperimentas parodė, kad nors DI gali tapti vertingu pagalbininku, jis nepajėgus pakeisti žmogaus ten, kur reikia kūrybiškumo, įžvalgos ir emocinės gilumos. Todėl bent jau žurnalistika ir literatūra išliks sritys, kuriose žmogaus darbas yra nepakeičiamas.
