„Raw Raw“ – žalias maistas žvakių šviesoje

Žaliuoju maistu vadinami termiškai neapdoroti ir neperdirbti, dažniausiai augalinės kilmės produktai. Jų sąrašas gana ilgas: švieži vaisiai ir daržovės, šviežiai spaustos sultys, išbrinkinti ir daiginti grūdai, sėklos, ankštinės kultūros, riešutai, džiovinti vaisiai, jūros dumbliai. Pagrindinis žaliosios mitybos principas – maistas negali būti apdorojamas aukštesnėje nei 50°C temperatūroje. Tokiu būdu maisto produktuose išsaugomos pagrindinės vertingosios medžiagos, valgant neapsunkinamas organizmas, gerėja virškinimas, mažėja rizika susirgti širdies ligomis.

 

Vis dėlto daugeliui natūraliai kyla klausimas: ar maitinantis „žaliai“ apskritai galima kalbėti apie gaminimo kultūrą? Ar įmanoma įdomiai pateikti tuos pačius produktus jų nekepant, netroškinant, neverdant? Pasirodo, tereikia šiek tiek fantazijos ir išradingumo. Tuo įsitikinome užsukę į visai neseniai atsidariusį pirmąjį žaliojo maisto restoraną „Raw Raw“.

„Raw Raw“ restoranėlis įsikūręs pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje – S. Skapo gatvės 10 numeriu pažymėtame name. Vieta gana netikėta – labiausiai todėl, kad gatvelė visais laikais buvo palyginti „negyva“ komercine prasme. Senųjų Vilniaus universiteto rūmų pastatas, gyvenamieji namai, viena kita parduotuvė ir nė vienos maitinimo įstaigos. Iki šiol.

„Raw Raw“ apsilankome vieną eilinės darbo dienos vakarą. Nedidelėje patalpoje, į kurią patenkama iš lauko, įsikūręs baras. Už jo sukiojasi restoranėlio šeimininkė. Jai talkinanti padavėja maloniai pasiūlo įsikurti mažoje ir vienintelėje restorano salėje. Joje – trys keturviečiai ir du dviviečiai stalai. Laisvą vietą randame, tačiau panašu, kad norint apsidrausti staliuką geriau iš anksto rezervuoti telefonu. Praleidę čia apie porą valandų įsitikiname: nors lietuviai neretai laikomi konservatyviais ir įtariais naujovių atžvilgiu, „Raw Raw“ yra lankomas.

 

Reikia pripažinti, ne be priežasties. Stebėdamas aplinką, rinkdamasis ir ragaudamas patiekalus įvertini, kaip kruopščiai ir atidžiai turėjo būti gludinama kiekviena smulkmena, kurianti nepriekaištingai išbaigtą restoranėlio visumą. Neįkyrus muzikinis fonas, subtilus interjeras, sienas puošiantys grafikos darbai, ant stalų degančios žvakės, neperkrautas, vizualiai restorano koncepciją atliepiantis valgiaraštis, indai, stalo įrankiai ir pats maistas liudija, kad restorano atidarymui buvo ruoštasi ilgai ir su meile. 

Kaip skelbia pats restorano pavadinimas – „Raw Raw“: žalio maisto restoranas – pagrindinę valgiaraščio dalį sudaro patiekalai iš termiškai neapdorotų produktų. Tiesa, yra pora „nusižengimų“, kaip įdarytos užkeptos paprikos arba pomidorai. Taip pat galima rasti įprastų karštųjų gėrimų – kelių rūšių arbatos ir kavos. Visa kita – visiškai „žalia“.

 

Restorano šeimininkai siūlo rinktis iš kelių rūšių užkandžių, sriubų, pagrindinių patiekalų, gėrimų bei desertų. Ragaujame riešutų sūrio, naujausio patiekalo – avinžirnių falafelio su cukinijų humusu ir daržovių salsa, saulėgrąžų pašteto, tepamo ant vietoje gaminamų paplotėlių. Pastarieji ne kepami, bet džiovinami specialioje krosnelėje, taip išsaugant visas naudingąsias sudedamųjų dalių savybes. Skanu, įdomu, nauja, netikėta ir stebėtinai sotu.

 

Iš gėrimų verta paminėti „Thaj“ arbatą, – iš tiesų labiau primenančią kokteilį, – gaminamą iš morkų sulčių, migdolų riešutų grietinėlės ir įvairių prieskonių. Taip pat naminį žaliųjų citrinų limonadą, vertą pirmos vietos vasariškų gėrimų sąraše, tačiau puikiai tinkantį ir rudeniškiems pasisėdėjimams.

 

Desertui buvo ypač smalsu išbandyti ne taip seniai valgiaraštį papildžiusį, tačiau daugelio jau išgirtą žaliųjų citrinų pyragą. Jį sudaro maltų riešutų pagrindu pagamintas paplotėlis ir gaivus kremas, konsistencija primenantis lyg ir minkštą sūrį. Ragaujant sunku patikėti, kad visa tai atitinka žalio maisto ruošimo principus. Prašau padavėjos išduoti kremo sudėtį. Pasirodo, jam pagaminti naudojamas avokadas, bananas, mangas bei žaliosios citrinos. Ir tai tik vienas pavyzdžių, kaip derinant visiškai skirtingus produktus išgaunama nauja ir maloniai netikėta skonių gama. 

Kulinarinės įvairovės prasme žaviuosi didmiesčiais – juose kiekvieną dieną nesunku užmegzti pažintį su skirtingomis virtuvėmis ir patirti mažą gomurį bei sielą pamaloninančią skanavimo šventę. Todėl džiaugiuosi kiekviena nauja vieta, žadančia kažką panašaus savam mieste. Ypač tada, kai jos šeimininkai neapsimestinai rūpinasi ne tik tuo, ką savo klientui patiekia lėkštėje, bet ir aplinka, kurioje ragaujamas jos turinys.

 

„Raw Raw“ veikiausiai nesužavės tų, kurie neįsivaizduoja savo raciono be kepsnio ar dvigubos porcijos cepelinų. Tačiau net jei ir taip – kodėl neišbandžius kažko naujo? Galbūt pasirodys ne tik įdomu, bet ir skanu.